Kaip keičiasi ir evoliucionuoja šalies energetikos sektorius, kaip į jį įsijungia žaliosios energetikos vystytojai. Kas nauja, kur esame ir kas laukia? Kokius žaliosios energijos projektus skatina Lietuvos verslo paramos agentūra – pristato LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas. Jis kartu Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovu Dr. Dariumi Milčium kviečia visus į vebinarą žaliosios energetikos tema. Šį kartą pokalbis apie vandenilį.
Prieš metus Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos ir dar 19 organizacijų, tarp jų verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų. Europos Sąjungos (toliau – ES) Vandenilio strategijoje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 metų siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. ES Vandenilio strategijoje taip pat numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius visoje Europoje. Vandenilio technologijų plėtra Lietuvoje prisideda prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų.
ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.
Pagal ES strategiją, 2025–2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte.
Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.
„Seniau mieste dažniausiai būdavo viena elektrinė gaminanti ir elektrą, ir šilumą. Elektra buvo paskirstoma galutiniams vartotojams, jie ir sumokėdavo už elektros energijos kainą. Šiandien atsiranda nauja energijos vartotojų klasė. Jie ne tik naudoja, bet ir patys gamina, o tiksliau ir gamina, ir naudoja energiją vienu metu. Jau visi žino, kad pagrindinė gamybos technologija - saulės energetika. Deja, saulės apšvita pas mus nėra stabili ir todėl reikia subalansuoti netolygumus, kurie atsiranda generacijos ir sąnaudų metu. Energijos saugojimas yra labai svarbus veiksnys reikalingas žaliosios energijos integravimui į rinką. Vienas iš tokio saugojimo variantų – vandenilis. Visame pasaulyje jo eksploatavimo galimybės siejamos su alternatyvių šaltinių – vėjo ir saulės energijos gamyba“, – sako D.Milčius.
Kaip galėtų atrodyti ateities energetikos sistemos? Ką kuria Lietuvos energetikos srityje dirbantys mokslininkai, kas jau padaryta, kokie patentai užregistruoti? Kaip veikia vandeniliu varomi automobiliai, ar jie saugūs? Kas yra tas vandenilis? Kokios jo savybės ir sprogumas? Kokia vandenilio kaina? Kaip pasigaminti „žaliąjį vandenilį“? Kas pakeis termofikacines elektrines? Kokios bus išmaniojo valdymo ir energijos saugojimo sistemos? Kaip vystoma Lietuvos vandenilio platforma – Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Dr. Darius Milčius kviečia sužinoti šiandien 14.00 valandą ir prisijungti prie LVPA paskyros „Youtube“ kanale.