Vasario mėnesį ES investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetas patvirtino ES investicinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų atrankos kriterijus.
Pagal šios priemonės aprašą bus remiami projektai, kuriais numatoma investuoti į geriamojo vandens tiekimo tinklų ir vandens gerinimo įrenginių rekonstrukciją bei naujų statybą, nuotekų surinkimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statybą bei rekonstrukciją, taip pat į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimą. Atskira eilute numatyta parama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacijai – tai leis surinkti visą reikalingą informaciją apie tinklų išdėstymą bei jų vertę.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos fondų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Juknaitė informavo, kad šiuo metu, planuojant 2014–2020 m. regionų projektus, jiems numatyta skirti 150 mln. eurų ES lėšų.
Kaip skelbia ministerija, priemone užsibrėžta pasiekti, kad iki 2018 m. pabaigos vandens tiekimo paslaugos būtų prieinamos 87 proc., o iki 2023 m. pabaigos – 90 proc.; nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamos atitinkamai – 80 ir 90 proc. gyventojų. Planuojamų prijungti vartotojų ar būstų skaičių Lietuva privalo pateikti atsiskaitydama Europos Komisijai.
„Ankstesnės investicijos leido pasiekti, kad prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų prisijungtų maždaug 86 proc. vartotojų. Investicijos padėjo Lietuvai tapti viena iš keturių ES šalių, turinčių geriausią nuotekų valymo sistemą“, – teigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Pasak asociacijos vadovo, naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio prioritetas skiriasi nuo ankstesnio – dėmesys bus nukreiptas į mažesnes gyvenvietes, turinčias nuo 200 iki 2 000 gyventojų. Tokiems plėtros projektams ES investicijų intensyvumas sieks 80 proc. Turintys vandentvarkos problemų didesni daugiau kaip 2 000 gyventojų miesteliai gali tikėtis finansuojamos tik 50 proc. projekto vertės. Ankstesniojo finansinio laikotarpio ES investicijų intensyvumas siekė 95 proc.
„Kitas didelis pasikeitimas tas, kad Aplinkos ministerija ES lėšas dešimčiai regionų plėtros agentūrų paskirstys kvotų pavidalu. Agentūros spręs, kiek pinigų kuriam miestui ir rajonui reikia. Lėšas skirstys nebe ministerija, o arčiausiai vartotojų esančios savivaldybės. Ministerija tik kontroliuos, kaip vykdomi projektai, ar pasiekti planuoti rezultatai. Mano nuomone, tokia schema gera, tik reikia luktelėti ir pasižiūrėti, kaip ji veiks“, – aiškino B. Miežutavičius.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijoje buvo planuota, kad 2015 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir naudotųsi nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Pasak B. Miežutavičiaus, ambicingi planai liko neįgyvendinti, tačiau su skeptikais, teigiančiais, kad ES investicijos buvo panaudotos neefektyviai, jis nesutinka. Atnaujinti ar naujai nutiesti kvartaliniai ir magistraliniai tinklai, pastatytos nuotekų valyklos, įgyvendinta dumblo tvarkymo programa.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra apskaičiavusi, kad „vidutiniškai 1 vartotojui prijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos buvo skirta 9,03 tūkst. Lt investicijų“ (apie 2 615 eurų), o tam, kad vienas vartotojas prisijungtų prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, „buvo skirta 5,18 tūkst. Lt investicijų“ (apie1 500 eurų).
„Tai stiprus pamatas toliau gerinant Lietuvos vandentvarkos ūkį“, – pabrėžia vandens tiekimo įmonių atstovas.
* Iki 2015 m. sausio 1 d. į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą planuojama investuoti 3,34 mlrd. Lt ES fondų paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo įmonių veiklos ir situacijos, įgyvendinus ES fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamus investicinius projektus, apžvalga“)