Vilkaviškio miesto gyventojus ir svečius Kalėdų eglė džiugina šiais metais atnaujintoje ir išgražėjusioje J. Basanavičiaus aikštėje. 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų dėka centrinė miesto erdvė įgavo naują ir modernų veidą, kur mielai renkasi vilkaviškiečiai ir susipažinti su miesto istorija atvykstantys turistai.
Miestų aikštės – vizitinė kortelė atvykstantiems svečiams, o vietiniams gyventojams tai yra socializacijos, laisvalaikio leidimo ir jaukaus buvimo erdvė. Istoriškai susiklosčiusios miestų ir miestelių aikštės buvo prekybos, turgaus, mugių, pagrindinių miesto švenčių vieta.
Vilkaviškio mieste esanti J. Basanavičiaus aikštė – ne išimtis. Rašytiniai istoriniai šaltiniai pasakoja, kad šią aikštę – tuo metu miesto turgų – nuo XIX a. juosė gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamieji namai bei parduotuvės. Netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų.
Ilgainiui aikštė iš buvusios turgavietės tapo visuomeninės paskirties vieta, o 1996 m. čia iškilo paminklas Jonui Basanavičiui. Tačiau dėl netinkamai vykdomų vėlesnių aikštės užstatymo darbų ši istorinė ir viešoji erdvė buvo iš dalies prarasta. Aikštė tapo nepatraukli ir prastos fizinės būklės.
Tikimasi, kad sutvarkyta aikštė bus paskata aplinkinėse vietose kurtis vietos verslininkams, atsiras norinčių planuoti laisvalaikio, maitinimo bei kitų paslaugų teikimą bei organizavimą. ES lėšomis padaryta daug reikalingų darbų: pakeista aikštės ir jos prieigų danga, naujai įrengtos ir sutvarkytos buvusios pėsčiųjų zonos, atnaujintas apšvietimas, rekonstruotas fontanas, atnaujinta mažoji aikštės architektūra, sutvarkytos ir naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinami želdiniai.
J. Basanavičiaus aikštės atnaujinimo darbams buvo skirta 1,1 mln. eurų, iš kurių apie 0,95 mln. eurų – ES lėšos.
„Viešosios infrastruktūros projektų nauda patiriama per socialinę ekonominę prizmę. Atnaujintos ir kompleksiškai sutvarkytos viešosios erdvės ne tik pagerina žmonių gyvenimo kokybę, bet sukuria sąlygas naujoms investicijoms, naujoms idėjoms ar aukštesnės kokybės viešosioms paslaugoms. Panašaus pobūdžio projektų 2014-2020 ES investicijų periodu dar bus ne vienas.“ – sako Vygandas Alekna, CPVA Urbanistinės plėtros projektų skyriaus viršininkas.
Šis projektas – vienas pirmųjų, įgyvendintas finansuojant pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“. Panašių viešųjų erdvių modernizavimo ir apleistų ar nenaudojamų teritorijų konversijos projektų pagal šią priemonę bus įgyvendinta per 100, 23-juose vidutinio dydžio Lietuvos miestuose. Projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 107 mln. eurų, iš kurių apie 99 mln. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Plačiau apie priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“
Lietuvoje yra gana daug apleistų ir nenaudojamų teritorijų bei infrastruktūros, kurią tinkamai atnaujinus galima sudaryti sąlygas plėtotis verslui, pritaikyti socialinei ar bendruomenių veiklai. Įgyvendinus projektus, kurių tikslas ir būtų sutvarkyti šias užmirštas teritorijas, tikėtina, padės išspręsti ne vienam miestui būdingas problemas – mažėjantį gyventojų skaičių, nedarbą ir pan.
Modernizuoti viešąsias erdves, kurios vėliau tampa naujais miestų traukos centrais, žmonių susibūrimo vietomis – dar vienas šios priemonės tikslas, kuriam įgyvendinti bus skiriama bene daugiausia priemonės lėšų. Sutvarkius viešąsias erdves, sudaromos palankesnės sąlygos verslui, kurie gali įgyvendinti tiek naujas savo idėjas, tiek ir plėtoti esamą veiklą.
Trečioji sritis, į kurią orientuoti priemonės „Miestų kompleksinė plėtra“ projektai – gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose. Už ES lėšas bus kuriamos ir atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, tvarkomas gatvių apšvietimas, sutvarkoma aplinka ir poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.