Iš šurmuliuojančios Kaziuko mugės nuklyskite į Vilniaus senamiesčio pakraštį. Ten nuo miesto triukšmo ramybe apgaubta stovi senoji Vilniaus gynybinė bastėja.
2012 m. Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo įgyvendinti projektą - „Vilniaus bastėjos liekanų pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms“. Investavus 2 mln. Eur iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansavimo laikotarpio struktūrinių fondų, restauruotas bastėjos fasadas ir vidus, sutvarkyta aplinkinė teritorija, įrengta apžvalgos aikštelė. Bastėjos vidaus erdvės pritaikytos ginkluotės, Vilniaus gynybinės sienos vizualizacijos ir kitoms ekspozicijoms.
Bastėja – karinės reikšmės statinys, menantis Renesanso epochą. Šis architektūrinis paminklas ilgą laiką priklausė Vilniaus miesto gynybinei sistemai.
Gynybinės sienos statybų iniciatorius daugiau nei prieš 500 metų buvo kunigaikštis Aleksandras. Tuometinis Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila nustatė jos išsidėstymo ribas. Gynybinės sienos įrengimas tapo pačių Vilniaus gyventojų reikalų – prie jos statybos turėjo prisidėti visi miestelėnai pagal savo galimybes. Kas galėjo - mūrijo, kiti statė aštriakuolius. Galiausiai 1522 m. bendromis jėgomis statinys buvo įrengtas ir paruoštas atlikti savo gynybinę funkciją.
XVII a. pradžioje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja. Nors nusakyti tikslų bastėjos pastatymo laiką sunku, istoriniai dokumentai liudija ją buvus pastatyta 1627 m.
1966 m. pradėti archeologiniai bei architektūriniai tyrinėjimai sudarė sąlygas atstatyti bastėją. Buvo atkurtas jos bokštas, vidinės patalpos ir ilgasis tunelis. 1987 m. bastėją imta naudoti kultūriniams tikslams - karo reikmėms naudotame pastate įrengtas muziejus. Jame lankytojai gali apžiūrėti XV – XIX a. ginklų ir karinės amunicijos ekspozicijas: senųjų patrankų, akmeninių sviedinių ir net raitelių šarvų pavyzdžius.
Šią vietą vietinių vadinamą Barbakanu, labai pamėgo jaunimas. Bastėja traukia nuo kalvos atsiveriančia Vilniaus senamiesčio panorama.
Komunikacijos skyrius:
(85) 20 34866
komunikacija@lvpa.lt