BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti

Rezultatai ir statistika

Centralizuotos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos, integruojančios profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, galimo modelio alternatyvų vertinimas

Vykdytojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Produkto sritis Viešasis valdymas
Produkto rūšys Tyrimai, studijos

Centralizuotos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos, integruojančios profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, galimo modelio alternatyvų parengimo ir įvertinimo ataskaitoje įvertinta esamos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo situacija: pirminės grandies, vidurinės grandies, aukštesniosios grandies pareigūnų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas; teisinis reguliavimas, strateginiai tikslai ir kiti dokumentai, reglamentuojantys pareigūnų rengimą, išorės ir vidaus veiksniai, darantys įtaką pareigūnų rengimui.

Septynių (7) galimo modelio alternatyvų, kurios bus vertinamos, nustatymas ir kiekvienos nustatytos alternatyvos:

  • stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė;
  • finansinės naudos analizė, nurodant kiekvienai alternatyvai įgyvendinti reikalingas finansavimo apimtis, šaltinius, vieno pareigūno parengimo kaštai, pareigūnų rengimo įstaigos preliminarus biudžetas ir pan. (2023-2027 m.);
  • materialiniai, žmogiškieji ištekliai, procedūriniai aspektai, susiję su pareigūnų rengimu;
  • poveikis ekonomikai, konkurencijai, švietimui, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, korupcijos mastui, viešajam saugumui, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Vertinant alternatyvas pateikti pasiūlymus dėl profesinio mokymo, koleginių studijų programų, pedagoginio ir mokslinio personalo, administracinio personalo poreikio, reikalingos materialinės bazės (atsižvelgus į Perkančiosios organizacijos ir statutinių įstaigų pateiktą informaciją apie esančias galimybes dėl pastatų, patalpų ir pan.);
  • įgyvendinimo plano parengimas (nurodant įgyvendinimo etapus, atsakingas šalis, būtinus veiksmus, pvz. teisės aktų pakeitimus, kiti reikalingi veiksmai ir pan.);

Atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus, pateiktas optimalios alternatyvos parinkimas, nurodant ir pagrindžiant optimalaus centralizuotos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos modelio alternatyvos pasirinkimą.

 

Vertintos alternatyvos:

I alternatyva. Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančios aukštosios mokyklos (statutinės kolegijos) įsteigimas, kurioje pagal kolegines studijų programas būtų rengiami policijos, pasienio, FNTT, pataisos ir muitinės pareigūnai; statutinės kolegijos filialuose būtų vykdomas pareigūnų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas (policijos, pasienio, Viešojo saugumo tarnybos, muitinės, pataisos pareigūnų rengimas, kiekvienai grupei pareigūnų pagal atskirą arba integruotas studijų programas; užtikrinamas pakopinis pareigūnų rengimas, integruojantis profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, kai profesinio mokymo metu įgytos kompetencijos užskaitomos stojantiems studijuoti pagal kolegines studijų programas; statutinėje kolegijoje arba jos filialuose vykdomas pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas;

II alternatyva. Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančios aukštosios mokyklos (statutinės kolegijos) įsteigimas, kurioje pagal kolegines studijų programas būtų rengiami policijos, pasienio, FNTT ir muitinės pareigūnai; statutinės kolegijos filialuose būtų vykdomas pareigūnų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas (policijos, pasienio, Viešojo saugumo tarnybos, muitinės pareigūnų rengimas, kiekvienai grupei pareigūnų pagal atskirą arba integruotas studijų programas; užtikrinamas pakopinis pareigūnų rengimas, integruojantis profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, kai profesinio mokymo metu įgytos kompetencijos užskaitomos stojantiems studijuoti pagal kolegines studijų programas; statutinėje kolegijoje arba jos filialuose vykdomas pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas;

III alternatyva. Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančios aukštosios mokyklos (statutinės kolegijos) įsteigimas, kurioje pagal kolegines studijų programas būtų rengiami policijos, pasienio, FNTT, pataisos ir muitinės pareigūnai; statutinės kolegijos filialuose būtų vykdomas pareigūnų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas (policijos, pasienio, Viešojo saugumo tarnybos, muitinės, pataisos, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų rengimas, kiekvienai grupei pareigūnų pagal atskirą arba integruotas studijų programas; užtikrinamas pakopinis pareigūnų rengimas, integruojantis profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, kai profesinio mokymo metu įgytos kompetencijos užskaitomos stojantiems studijuoti pagal kolegines studijų programas; statutinėje kolegijoje arba jos filialuose vykdomas pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas;

IV alternatyva. Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančios aukštosios mokyklos (statutinės kolegijos) įsteigimas, kurioje pagal kolegines studijų programas rengiami policijos, pasienio, FNTT, muitinės, pataisos pareigūnai, vykdomas pareigūnų ir kitų statutinių įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Pareigūnus rengiančios profesinio mokymo įstaigos nejungiamos prie statutinės kolegijos, jose gali būti vykdomas kvalifikacijos tobulinimas, pareigūnų įvadinis mokymas. Siekiant užtikrinti pakopinį pareigūnų rengimą, profesinio mokymo ir koleginės programos suderinamos, kad stojantiems į kolegines studijas asmenims, baigusiems pareigūnų rengimo formaliojo profesinio mokymo programas, būtų užskaitomos (pripažįstamos) įgytos kompetencijos;

V alternatyva. Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančios aukštosios mokyklos (statutinės kolegijos) įsteigimas, kurioje pagal kolegines studijų programas rengiami policijos, pasienio, FNTT, muitinės pareigūnai, vykdomas pareigūnų ir kitų statutinių įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Pareigūnus rengiančios profesinio mokymo įstaigos nejungiamos prie statutinės kolegijos, jose gali būti vykdomas kvalifikacijos tobulinimas, pareigūnų įvadinis mokymas. Siekiant užtikrinti pakopinį pareigūnų rengimą, profesinio mokymo ir koleginės programos suderinamos, kad stojantiems į kolegines studijas asmenims, baigusiems pareigūnų rengimo formaliojo profesinio mokymo programas, būtų užskaitomos (pripažįstamos) įgytos kompetencijos;

VI alternatyva. Lietuvos policijos pavaldume esančios statutinės kolegijos, kurioje pagal kolegines studijų programas būtų rengiami policijos ir, pagal poreikį, kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities ir kitų statutinių įstaigų pareigūnai (pasienio, FNTT, muitinės), įsteigimas; užtikrinamas pakopinis pareigūnų rengimas, integruojantis policijos (ir kitų statutinių įstaigų) pareigūnų profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, kai profesinio mokymo metu įgytos kompetencijos užskaitomos stojantiesiems studijuoti pagal kolegines programas; Policijos kolegijoje pagal profesinio mokymo programas rengiamo policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Pasienio, muitinės, pataisos, VPGT pareigūnai rengiami atitinkamų tarnybų profesinio mokymo įstaigose;

VII alternatyva. Pareigūnų rengimas veiklos rangos būdu pasinaudojant išorės organizacijų ištekliais, kurie jau (dalinai arba visiškai) yra suformuoti ir paruošti naudojimui, t. y. parengti teikti studijų paslaugas, nesteigiant naujos įstaigos, kai sutartiniu pagrindu pareigūnų rengimo veikla perduodama konkurso būdu atrinktai atitinkamo lygio studijų įstaigai, t. y. užsakant paslaugas iš jau veikiančių studijas vykdančių institucijų, disponuojančių pareigūnams rengti reikalingais ištekliais (turimas dėstytojų personalas ir (ar) galimybė jį pagal poreikius pritraukti, atitinkamo lygio studijų infrastruktūra, studijoms organizuoti turimais administraciniais ištekliais ir pan.).

Alternatyvos skiriasi ne tik pagal pareigūnus rengiančio subjekto pavaldumą ir tipą. Kiekviena iš alternatyvų pasižymi skirtinga konfigūracija, t. y. pareigūnų, kurie rengiami atitinkame lygmenyje (koleginių studijų arba profesinio mokymo), sudėtimi (pagal atitinkamas statutines įstaigas).

Tačiau pagrindinės alternatyvos yra keturios:

  1. Pareigūnų rengimas įsteigtoje Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančioje statutinėje kolegijoje pagal koleginių studijų programas ir pareigūnų rengimas kolegijos filialuose pagal profesinio mokymo programas, prisijungus pareigūnus rengiančias profesinio mokymo įstaigas (I, II ir III alternatyvos);
  2. Pareigūnų rengimas įsteigtoje Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančioje statutinėje kolegijoje pagal koleginių studijų programas, profesinio mokymo įstaigų nejungiant prie kolegijos,
    (IV ir V alternatyvos);
  3. Pareigūnų rengimas įsteigtoje Policijos departamentui pavaldžioje statutinėje kolegijoje pagal kolegines ir profesinio mokymo policijos pareigūnų rengimo programas; kitų statutinių įstaigų pareigūnai būtų rengiami pagal poreikį (VI alternatyva);
  4. Pareigūnų rengimas Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas (šiuo metu yra universitetines), užsakant švietimo paslaugas, prireikus gali būti parengtos koleginės programos pareigūnams rengti (VII alternatyva).