BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti

Rezultatai ir statistika

Dylan Wiliam „Mokytis padedantis vertinimas“

Vykdytojas Nacionalinė švietimo agentūra
Produkto sritis Švietimas ir mokslas
Produkto rūšys Leidiniai

Ši knyga yra išversta į lietuvių kalbą ir išleista įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 3“.

Rašydamas knygą, autorius siekė dviejų pagrindinių tikslų. Pirmasis tikslas – pateikti paprastų, praktinių idėjų apie tai, kokių pokyčių gali imtis kiekvienas mokytojas pamokose, siekdamas patobulinti savo mokymo praktiką, antrasis – pateikti duomenų, įrodančių, kad šie pokyčiai turės įtakos gerinant mokinių mokymosi rezultatus.

Pirmajame knygos skyriuje paaiškinama, kodėl mokymosi pasiekimai yra tokie svarbūs ir kodėl juos gerinti turėtų būti prioritetinė užduotis. Aukštesni mokymosi pasiekimai lemia geresnę visuomenės narių sveikatą, ilgesnę jų gyvenimo trukmę, didesnę visuomenei teikiamą naudą ir augančias gyventojų pajamas. Kalbant apie geresnių mokymosi rezultatų teikiamą naudą visuomenei, reikia paminėti mažesnes išlaidas baudžiamojo teisingumo ir sveikatos priežiūros srityse ir spartesnį ekonomikos augimą. 

Antrojo skyriaus antroje dalyje autorius apibendrino tyrimus, kuriuose buvo nagrinėtos pamokose taikomos formuojamojo vertinimo praktikos, ir pateikia įrodymų, kad šios praktikos, regis, turi didesnį poveikį mokymosi pasiekimams nei daugelis kitų švietimo srities reformų.

Trečiajame, ketvirtajame, penktajame, šeštajame ir septintajame skyriuose nagrinėjamos minėtos penkios pagrindinės formuojamojo vertinimo strategijos:

  1. Mokymosi tikslų ir sėkmės kriterijų išaiškinimas, aptarimas ir suvokimas.
  2. Duomenų apie mokymąsi rinkimas.
  3. Grįžtamojo ryšio, skatinančio tolesnį mokymąsi, teikimas.
  4. Mokinių, kaip savitarpio pagalbą užtikrinančių mokymosi išteklių, skatinimas.
  5. Mokinių atsakomybės už savo mokymąsi skatinimas.

Knygoje taip pat autorius trumpai aptaria, galima sakyti, nesėkmingas ankstesnes pastangas reformuoti švietimo sistemą, įskaitant mokyklinio ugdymo struktūros, mokyklų valdymo ir švietimo programos pokyčius, taip pat išaugusią skaitmeninių technologijų svarbą. Bandant reformuoti šią sritį, buvo neatsižvelgta į tris pagrindinius veiksnius:

  1. mokytojų darbo kokybė yra vienintelis ir pagrindinis švietimo sistemos kokybę lemiantis veiksnys;
  2. pedagogų darbo kokybė labai skiriasi;
  3. mokytojų darbo kokybė vienus mokinius veikia labiau nei kitus.

Kiekviename iš šių penkių skyrių autorius pateikia apibendrintus tyrimų duomenis, kurie parodo atitinkamos strategijos poveikį, taip pat keletą mokytojų išbandytų praktinių metodų. Dalį jų sužinojo iš literatūros, kitų pritaikymą teko stebėti tiesiogiai pamokose. Šias strategijas mokytojai gali panaudoti kartu su įprastais praktiniais pamokų vedimo metodais. Nors kiekviename skyriuje plėtojamos kituose skyriuose paliestos idėjos, autorius stengėsi, kad kiekvieną jų būtų galima skaityti atskirai.

Iš viso minėtuose penkiuose skyriuose autorius aptaria daugiau nei septyniasdešimt praktinių būdų, skirtų formuojamajam vertinimui pamokose atlikti. Dauguma jų – jau girdėti. Tačiau šį tą naujo išties rasite antrajame skyriuje, kuriame pateikiamas formuojamojo vertinimo kontekstas, parodantis, kaip šie atskiri metodai dera tarpusavyje, taip pat aptariami tyrimų duomenys, atskleidžiantys, kad šie metodai padeda veiksmingai padidinti mokinių įsitraukimą ir leidžia mokytojams labiau atsižvelgti į mokinių poreikius.