Horizonte – žalioji ir skaitmeninė pramonė: ne tik iššūkiai, bet ir galimybės
| Vykdytojas | VšĮ Inovacijų agentūra |
| Produkto rūšys | TV laidos, filmai, el. svetainės |
Europos Sąjungos siekis užtikrinti ekonomikos konkurencingumą mažinant jo įtaką klimato kaitai, nubrėžė dvi aiškias darbotvarkės kryptis: skaitmeninimą ir žaliąjį kursą. Keliami ambicingi tikslai ir reikalavimai palies ir pramonės sektorių, kuris yra vienas taršiausių bei labiausiai prisidedančių prie šiltnamio efekto. Vis dėlto griežtėjantys reikalavimai kartu sukuria ir daugiau galimybių verslui.
Pasinaudojusios augančiomis ES bei valstybės investicijomis, pramonės įmonės turi progą paspartinti savo transformaciją ir tapti inovatyviomis, progresyviomis, konkurencingomis naujos kartos bendrovėmis. Inovacijos – neatsiejama verslo augimo dalis, o be jų gresia stagnacija ar net verslo uždarymas.
„Gaminti tvarius produktus nedidinant kaštų ir išlaikant konkurencingą verslą – pakankamai didelis iššūkis visos ES mastu. Tačiau jo siekiama palaipsniui. Dabartiniu etapu tiek ES, tiek mūsų valstybės politika ir finansavimo priemonės nukreiptos pagelbėti verslui pereiti prie tvarios veiklos modelių, kartu didinant produktyvumą. Žalioji kryptis padės mažinti įtaką klimatui, o skaitmeninimas – padidinti našumą ir atliepti šiandienos paklausos poreikius“, – kalba Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius.
Artimiausias svarbiausias tikslas brėžiamas iki 2030 m. – iki to laiko Lietuvoje ir visose ES šalyse tikimasi sumažinti CO2 emisiją iki 55 proc. lyginat su 1990 m. lygiu. Taip pat, pabrėžia P. Petrauskas, Europos Komisija planuoja parengti aiškias tvarumo gaires bei kryptis, kad būtų išvengiama realių pokyčių nedarančio „greenwashingo“ arba „žaliojo smegenų plovimo.“ Vėliau prasidės naujas etapas, kuriame bus akcentuojama nebe taršios veiklos padarinių šalinimas, bet naujų medžiagų bei mažiau aplinkai žalingų produktų kūrimas ir komercializavimas.
Pasak P. Petrausko, Lietuva – maža šalis, o tai pokyčių kontekste yra ne tik trūkumas, bet ir privalumas. „Esame lankstūs, gebame greitai prisitaikyti ir įgyvendinti pokyčius. Ten, kur kitos šalys turi persitvarkyti, mes galime iškart diegti naujausius technologinius, vadybinius sprendimus, nes seno paveldo turime ne tiek ir daug. Todėl Lietuvos pramonei – tai puiki proga skaitmenizuoti savo gamybinius procesus ir didinti našumą, išlaikant strateginę žaliąją kryptį. Mūsų, kaip Inovacijų agentūros, uždavinys – padėti įmonėms kuriant naujus produktus, diegiant naujus veiklos modelius bei kitas inovacijas ir žiedinės ekonomikos standartus“, – kalba pašnekovas.
Tikslinė struktūrinė ES parama, skirta taršos mažinimui, yra nukreipta į regionus, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Akmenės ir Jonavos rajonams, kuriuose veikia didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (ŠESD) generuojančios įmonės. Tam sukurtas Teisingos pertvarkos fondas (angl. Just Transition Fund), kuriame – per 260 mln. Eur. „Fondo lėšos tikslingai skiriamos padėti perorientuoti taršią gamybą, pereiti prie alternatyvių kuro šaltinių. Šiuose dviejuose regionuose generuojama apie 75 proc. visos Lietuvos ŠESD emisijos, tad įgyvendinus transformaciją čia, būtų iš esmės išspręstas pramoninės taršos klausimas. Parama skiriama ne konkrečioms bendrovėms, o visoms pramonės įmonėms, veikiančioms tame regione“, – pažymi P. Petrauskas.
Konkurencingumo didinimas žaliosios ekonomikos kontekste aktualus visam pramonės sektoriui, todėl valstybė be struktūrinių fondų paramos verslui siūlo ir kitas skatinimo priemones. Pavyzdžiui, parama saulės, vėjo jėgainėms įsirengti, žiedinės ekonomikos modeliams ar naujiems vadybos standartams diegti – ir tai tik dalis jų.
Inovacijų agentūros eksperto teigimu, labai svarbu, kad pats verslas keistų požiūrį: „Ypač tai aktualu kalbant ne apie didžiuosius miestus, kurie yra pakankamai inovatyvūs, bet apie regionuose veikiančias įmones. Keistis teks neišvengiamai, todėl verslas pats turėtų būti proaktyvus, kad pasinaudojęs suteikiamomis galimybėmis, transformuotų ir išaugintų savo veiklą iki naujo konkurencingumo lygmens 2030 m.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra inicijavusi misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas trijose temose. Viena jų – sumani ir klimatui neutrali Lietuva. Iki 2026 m. bendradarbiaujant verslui ir mokslui, tikimasi parengti visą reikalingą ekosistemą konkurencingiems, esminį proveržį valstybės raidai ir pramonės sektoriui turintiems produktams gaminti. Bendrai visam projektui numatyta skirti net 77,7 mln. eurų.
Tekstas parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.