BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti

Rezultatai ir statistika

Inovacijų agentūra parengė vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo Lietuvoje galimybių studiją

Vykdytojas VšĮ Inovacijų agentūra
Produkto rūšys TV laidos, filmai, el. svetainės

Inovacijų agentūros ekspertai parengė naują studiją, kurioje apžvelgiamos vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo Lietuvos pramonėje galimybės. Remiantis skirtingais scenarijais, prognozuojama, kad ateityje – nuo 2026 m. iki 2050 m. – galėtų būti pagaminta nuo 20 tūkstančių iki net 320 tūkstančių tonų vandenilio iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Šis potencialus vandenilio gamybos augimas galėtų padėti sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

2015–2021 m. vandenilio iš iškastinio kuro gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvoje apimtys siekė 260-320 tūkst. tonų per metus. 75–80 proc. pramonėje Lietuvoje pagaminamo vandenilio buvo naudojama amoniakui gaminti, 20–25 proc. – gaminti rafinuotus naftos produktus, ir apie 1 proc. – kitais tikslais.

Būtent šiose ekonominėse veiklose, kur vandenilis jau dabar yra naudojamas, matomas didžiausias vandenilio iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir naudojimo potencialas. Taip pat jis gali būti naudingas pramonės procesuose, kur reikalinga labai aukšta ir stabiliai išlaikoma temperatūra, pavyzdžiui, stiklo ir cemento gamyboje.

Vandenilio gamybos metu išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, reikalingas vienai vandenilio tonai, yra 2,5 karto didesnis nei gamybos procesuose, kurie naudoja rafinuotus naftos produktus. Todėl, pakeičiant vandenilį iš iškastinio kuro į vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos amoniako gamybos procesuose, būtų galima pasiekti didesnį teigiamą poveikį siekiant bendrųjų ES ir Lietuvos klimato kaitos tikslų.

Vandenilio naudojimas energetikos pramonėje Lietuvoje padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos dalį. Taip pat, iš atsinaujinančios energijos pagamintas vandenilis galėtų būti naudojamas energijos kaupimui ir padėtų subalansuoti Lietuvos energetikos sistemą.

Su vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvoje galimybių studija galite susipažinti čia.

Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.