Pasitikėjimo kultūra ir mokyklų pažanga savivaldybėje
| Vykdytojas | Nacionalinė švietimo agentūra |
| Produkto sritis | Švietimas ir mokslas |
| Produkto rūšys | Leidiniai |
Pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemoje vyksta daug reikšmingų pokyčių – pakeista mokyklų finansavimo tvarka, įvestas etatinis apmokėjimo modelis, nustatytos kadencijos mokyklų vadovams, paskelbta visuotinė mokytojo profesijos prestižo idėja, atnaujinamas ugdymo turinys.
Tyrimai rodo, kad reformų sėkmę, pokyčių tvarumą, inovacijų taikymą ir, svarbiausia, geresnius mokinių pasiekimus lemia pasitikėjimo laipsnis tarp švietime veikiančių institucijų ir asmenų. Dažnai stebimas atotrūkis tarp švietimo politikos formuotojų (nacionaliniu ir savivaldybės lygmenimis) ir įgyvendintojų – praktikų (mokyklų vadovų, mokytojų): „Kai praktikai nejaučia pasitikėjimo, kai nesijaučia vertinami, tada net ir patys geriausi švietimo politikos sprendimai yra atmetami arba į juos žiūrima įtariai. Ir tada pokyčiai neįvyksta, kažkur užstringa“ (Pranckūnienė, 2018).
Pasitikėjimas yra socialinio kapitalo pagrindas, skatinantis bendradarbiaujančią lyderystę ir leidžiantis siekti sisteminių bei tvarių permainų (Chhuon, Gilkey, Gonzalez ir kt., 2006). Šiuolaikinė organizacijų vadyba kviečia atsisakyti senosios, biurokratinės švietimo priežiūros ir kontrolės, o kurti modernią, kolegialumo principais, pasitikėjimu grįstą kultūrą, kurioje pirmiausiai atsiskaitoma ne aukštesnėms valdžios institucijoms, o mokiniams, mokytojams ir kitiems švietimo dalyviams.
Pasitikėjimas tarp savivaldybės švietimo padalinio ir mokyklų yra viena iš svarbiausia sėkmingos švietimo politikos įgyvendinimo sąlygų. Tarptautiniai tyrimai apie savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimą rodo, kad mokyklų vadovams trūksta atviros komunikacijos, jie nepakankami įtraukiami į profesines diskusijas ir sprendimų priėmimą. Vadovai pastebi, kad jų nuomonė dažniausiai nieko nelemia ir todėl jie nesijaučia pakankamai įtraukti bei dalyvaujantys sprendžiant svarbius klausimus ( ang. „Little districts that could“, V. Chhuon, E. M. Gilkey, M. Gonzalez, A. J. Daly, Janet H. Chrispeels, 2004). Iš kitos pusės – švietimo padalinių darbuotojai yra įsitikinę, kad ne visi mokyklų vadovai yra linkę objektyviai įsivertinti mokyklos veiklos efektyvumą ir atvirai kalbėtis apie reikalingus pokyčius bei numatyti tobulintinas sritis ugdymo kokybei gerinti.