Paskelbta 2021 m. III ketvirčio žaliavų rinkų apžvalga – daugelio žaliavų kainų mažėjimas prognozuojamas 2022-aisiais
| Vykdytojas | VšĮ Inovacijų agentūra |
| Produkto rūšys | TV laidos, filmai, el. svetainės |
Inovacijų agentūra paskelbė 2021 m. III ketvirčio žaliavų rinkų apžvalgą. Joje analizuojamas žaliavų poreikis ir suvartojimas Lietuvoje, identifikuojamos svarbiausios nacionaliniu mastu žaliavų grupės ir žaliavos, vertinamos jų kainų kitimo tendencijos ir perspektyvos bei antrinių žaliavų panaudojimas šalyje. Konstatuojama, kad spartus didžiausių pasaulio ekonomikų atsigavimas 2021 m. lėmė staigų energetinių išteklių paklausos šuolį, dėl kurio energetinių išteklių kainos pasiekė rekordines per pastarąjį dešimtmetį kainas.
Žemesnių žalios naftos, gamtinių dujų ir elektros energijos kainų iki 2021 m. pabaigos apžvalgą parengę ekspertai neprognozuoja. Tačiau prognozuojama, kad lėtėjant kuro ir energijos paklausos augimui ir mažėjant energijos išteklių pasiūlos apribojimams kuro ir energijos išteklių – išskyrus žalios naftos – kainos pradės mažėti 2022 m. Kitų žaliavų ir žaliavų grupių kainos, ekspertų vertinimu, 2022 m. turėtų mažėti arba išlikti panašiame lygyje kaip 2021 m.
Apžvalgoje pažymima, kad aukštos energijos išteklių kainos daugelyje šalių kelia infliacijos riziką, o ypač – energijos išteklius importuojančiose šalyse. Tai gali lemti grandininę reakciją ir kainų augimą kitose žaliavų rinkose. Aukštos energijos išteklių kainos gali turėti tiesioginį poveikį aukštesnėms elektros energijos, transporto ir šildymo kainoms bei netiesioginį poveikį aukštesnėms kitų žaliavų ar produktų gamybos sąnaudoms.
Lietuvoje infliacijos tikimybė dėl šių priežasčių taip pat išlieka aukšta. Kaip pažymi ekspertai, didžiausią šalies galutinio kuro ir energijos suvartojimo dalį sudaro naftos produktai ir elektros energija. Tai lemia reikšmingą Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo naftos produktų kaip pagrindinio kuro ir energijos šaltinio.
Remiantis 2020 m. skirtingų žaliavų importo ar eksporto dalies bendroje šalies prekių importo ar eksporto struktūroje duomenimis, apžvalgoje kaip šaliai labai svarbios žaliavos išskiriamos būtent nafta ir naftos produktai. Svarbiomis žaliavomis įvardijamos geležies rūda, trąšos, tabakas ir kviečiai, o vidutiniškai svarbiomis – elektros energija, gamtinės dujos, guma, ir mediena.
Vertinant antrinių žaliavų panaudojimą Lietuvoje pažymima, kad žiedinio atliekų panaudojimo rodiklis Lietuvoje yra kelis kartus žemesnis nei ES šalių vidurkis. Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugiau kaip 40 proc. atliekų Lietuvoje patenka į ketvirtąją ir penktąją ES atliekų prevencijos ir tvarkymo hierarchijos kategoriją – t. y. deginamos šiluminei energijai gauti arba šalinamos sąvartyne.
Perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos Lietuvoje sudaro mažiau kaip 20 proc. bendro visose ekonominės veiklos srityse ir privačiuose namų ūkiuose susidarančių atliekų kiekio. Didžiąją dalį perdirbimui į antrines žaliavas tinkamų atliekų šalyje sudaro rūšiuotos ir mišrios juodųjų bei spalvotųjų metalų atliekos. Tik maža dalis perdirbimui į antrines žaliavas tinkamų atliekų perdirbamos Lietuvoje – didžioji dalis jų yra eksportuojamos.
Pilną 2021 m. III ketvirčio žaliavų rinkų apžvalgą galima rasti čia.
Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą̨ „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.