Paskelbta nauja Lietuvos pramonės žaliosios transformacijos ataskaita
| Vykdytojas | VšĮ Inovacijų agentūra |
| Produkto rūšys | TV laidos, filmai, el. svetainės |
Jau galima susipažinti su nauja Inovacijų Agentūros analitikų parengta ataskaita pagal studiją „Lietuvos pramonės žalioji transformacija 2050: Didžiausią ŠESD pėdsaką turinčių apdirbamosios pramonės sektorių analizė, scenarijai ir rekomendacijos“.
Lietuva yra pramoninė valstybė, o jos vietos gamybos sektorius turi didelę įtaką klimatui. Lietuvos apdirbamoji gamyba sukelia ženklų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką, kuris sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos ŠESD emisijų. Ataskaitoje pažymima, kad didžioji dalis šių emisijų kyla iš technologinių procesų, kurie yra sunkiai dekarbonizuojami, pavyzdžiui, amoniako ir cemento gamyba. Chemikalų, chemijos bei rafinuotų naftos gaminių gamyba yra dvi daugiausiai ŠESD pėdsako turinčios pramonės šakos Lietuvoje, kurių emisijos 2021 m. atitinkamai sudarė 34 proc. ir 22,7 proc. visos Lietuvos pramonės ir statybų ŠESD emisijų. Kartu su kitomis veiklomis, tokiomis kaip chemikalų, chemijos, rafinuotų naftos, kitų nemetalo mineralinių produktų, maisto produktų ir gėrimų gamyba, šios veiklos sudaro daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos pramonės emisijų.
Analizėje išskirti taršiausi apdirbamosios gamybos sektoriai, kurie yra labiausiai susiję su pramonės perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui. Taip pat analizuotos šešios technologinės sprendimų grupės, kurios taikomos pramonės žaliajai transformacijai: anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, biomasės ir atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimas elektros energijos gamyboje, energinio efektyvumo didinimas, žaliojo vandenilio naudojimas bei žiedinės ekonomikos sprendimai. Remiantis šia analize, nustatyti vystymosi scenarijai, kuriuose siekiama mažinti absoliučias neto ŠESD emisijas: iki 2030 m. pėdsakas turėtų būti 20 proc. mažesnis, iki 2040 m. - 60 proc. mažesnis, o iki 2050 m. - 100 proc. mažesnis palyginti su ankstesniaisiais metais. Šie scenarijai atsižvelgia į prognozuojamą technologinį progresą ir pritaikomumą atitinkamuose sektoriuose.
Studijoje pabrėžiamas holistinis požiūris į Lietuvos žaliosios pramonės transformaciją ir akcentuojama, kad nėra vieno stebuklingo sprendimo. Tai yra sudėtingas technologinis ir socioekonominis procesas, kuris stipriai priklauso nuo inovacijų. Dekarbonizacija yra būtina ir naudinga ilguoju laikotarpiu, tačiau ji reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių investicijų iš privataus ir viešojo sektoriaus jau dabar.
Su ataskaita galite susipažinti čia.
Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.