Rezultatai ir statistika

Projekto 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 "Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui" įgyvendinimo metu sukurta produkcija

Tyrimo metu buvo gilinamasi į tai, kaip pastoviųjų junginių formų variacija veikia tokių junginių apdorojimą. Pastovieji žodžių junginiai yra žodžių sekos, dažnai vartojamos drauge ir visuotinai priimtos bei nusistovėjusios kaip frazės, pavyzdžiui: šaudyti varnas, daryti įtaką. Vienas iš tokių junginių skiriamųjų bruožų yra tas, kas jie yra suvokiami ir apdorojami greičiau nei naujai sukurtos, nenusistovėjusios vartosenos frazės. Greičiau juos apdoroja ir gimtąja, ir užsienio kalba kalbantys žmonės. Tačiau dar vis ne iki galo sutariama, dėl ko atsiranda šis greitesnio apdorojimo efektas: ar dėl to, kad šie junginiai išsaugomi mentaliniame leksikone kaip vienetai, ar dėl to, kad jungtys tarp tokių junginių elementų aktyvuojamos greičiau. Jei pastovieji žodžių junginiai nėra išsaugomi mentaliniame leksikone kaip vienetai, tuomet jų forma galėtų varijuoti junginiui neprarandant fraziškumo. Tekstynuose pastoviųjų junginių žodžių forma varijuoja dažnai: keičiasi žodžių tvarka (leisti laiką – laiką leisti), junginiai gali būti neištisiniai (leisti laiką, leisti visą savo laiką), jie varijuoja morfologiškai (leisti laiką ir leisdavo laiką). Projekto metu gilintasi į likusius du variantiškumo tipus: 1) žodžių tvarkos variaciją (leisti laiką ir laiką leisti) ir 2) morfologinę variaciją (kaitybinę: leisti laiką ir leisdavo laiką; ir darybinę: leisti laiką ir laiko leidimas). Atlikti du psicholingvistiniai reakcijos laiko eksperimentai. Juose dalyvavo lietuviai ir anglai (gimtakalbiai ir mokiniai). Tyrimų tikslas buvo atsakyti į klausimus, kiek gali keistis pastoviojo junginio forma, kad junginys vis dar išlaikytų savo fraziškumą ir būtų suvokiamas greičiau. Rezultatai leidžia aiškiau suvokti, kaip leksiniai vienetai saugomi mentaliniame leksikone.

Projekto įgyvendinimo metu pasiekti tyrimų rezultatai skelbiami mokslinėje produkcijoje.

Mokslo straipsniai:

1. Vilkaitė-Lozdienė, L. (2019). First steps towards the Lithuanian word association database. (Taikomoji kalbotyra, 12, 226–258.).
2. Vilkaitė-Lozdienė L. Do different morphological forms of collocations show comparable processingfacilitation? (ournal of Experimental Psychology: Learning, Memory, and Cognition.) (įteiktas redakcijai).
3. Vilkaitė-Lozdienė L. ir K. Conklin. Word order effect in collocation processing. (The Mental lexicon). (įteiktas redakcijai).

Semantinių asociacijų duomenų bazė:

Lithuanian association norms

Moksliniai pranešimai:

1. Vilkaitė-Lozdienė, L. Lexical associations: does the response depend on the cue’s morphology? (V tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija, Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiniame pasaulyje, 2019 m. rugsėjo 26–28 d. Vilnius, Lietuva).
2. Vilkaitė-Lozdienė, L. Collocations are not fixed sequences: do different morphological forms of collocationsshow similar facilitative processing effects? (AILA – International Association of Applied Linguistics (Groningen, the Netherlands, August 9–14, 2020).
3. Vilkaitė-Lozdienė, L. Collocations in the mental lexicon: an experimental study“. (Feste Wortverbindungen in Forschung und Lehre: Phraseologismen, Kollokationen und Verwandtes. October 11-12, Vilnius, Lithuania).
4. Vilkaitė-Lozdienė, L. Collocations in the mental lexicon: an experimental study“. (Feste Wortverbindungen in Forschung und Lehre: Phraseologismen, Kollokationen und Verwandtes. October 11-12, Vilnius, Lithuania).

Mokslo populiarinimas:

1. Mokslo sriuba. Ką mūsų akys parodo apie mūsų kalbos suvokimą?
2. Pranešimas Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos (LITAKA) susitikime 2020 m. lapkričio 27 d. Kolokacijos mentaliniame leksikone: eksperimentinių tyrimų rezultatai.
3. Reportažas radijo laidoje „Ryto allegro“ 2020 m. gruodžio 16 d. "Kokias kryptis nurodo scenos meno kritikų apdovanojimai?"
4. Viešinimo seminaras Mind Sharpener. Pranešimas „Ready-made language? Yes, please!"