Finansavimas

Tarp širdies susitraukimų kylančios veikimo potencialo (VP) alternantės, susidarančios esant tachikardijai, yra plačiai naudojamos, kaip empirinis parametras, padedantis įvertinti staigios mirties riziką iš vidutinės ir ilgos trukmės EKG. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas repoliarizacijos alternantėmis, nes jos padeda sudaryti trumpalaikę širdies aritmijų susidarymo prognozę ir parinkti gydymo strategiją. Deja, techninės galimybės tiesiogiai tirti šį ryšį yra ribotos, tyrimuose daugiausiai informacijos suteikia optinių elektrolapių (OE) metodas, kuris leidžia netiesiogiai registruoti alternantes iš daugelio širdies paviršiaus taškų vienu metu, tačiau OE pasižymi trūkumais: gaunamas tik 2D sklidimo vaizdas; optinių signalai susideda iš įvairių gylių; audinio nehomogeniškumai pakeičia VP formą. Tokiu būdu, VP neša informaciją netik apie jonų srovių dinamiką, bet ir apie kliūtis jo sklidimo kelyje. Mes planuojame eksperimentiškai ir skaičiuojamaisiais metodais tirti šį fenomeną. Sužadinimas miokarde sklinda per plyšines jungtis (PJ). Iki šiol visuose miokardo modeliuose buvo laikoma, kad PJ laidumas yra pastovus, tačiau jau yra plačiai pripažintas faktas, kad jis priklauso nuo tarpląstelinės įtampos. Tyrimuose planuojame sukurti sužadinimo sklidimo ir optinės sklaidos matematinį modelį bei parinkus jų parametrus taikant globalaus optimizavimo ar dirbtinio intelekto metodus pagal eksperimentų duomenis (elektrofiziologinius ir optinio mepingo), tirti erdvinių (3D) aritmijų ryšį su VP alternantėmis, jų susidarymo mechanizmus, PJ laidumą giluminiuose miokardo sluoksniuose. Šį metodą būtų galima taikyti net tik elektrinių procesų mechanizmų tyrimuose sveikoje ar išeminėje širdyje, bet manome, kad ateityje jis galėtų būtų panaudotas kuriant naujus efektyvesnius gydymo metodus klinikinėje praktikoje ar sudarant gydymo strategiją.