Finansavimas

Griežtėjant gamtosauginiams reikalavimams dėl iškastinio kuro naudojimo ir kai nauji jo klodai yra vis sunkiau pasiekiami, o jų išgavimas reikalauja naujų sudėtingų ir brangių technologijų, vis didėjančio susidomėjimo sulaukia alternatyvios energijos rūšys. Iš jų sparčiausiai besiplėtojanti yra Saulės energetika. Planuojama iki 2040 m. saulės elektrinėse pagaminti iki 25% visos elektros energijos. Didžiausias jos trūkumas – didelė kaina. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama naujų puslaidininkių medžiagų paieškai, kurios tiktų efektyviai saulės energijos konversijai bei mažintų jos savikainą. Plonasluoksniai saulės elementai savo sudėtyje turintys binarinius IV-VIA grupių puslaidininkinius junginius yra viena iš alternatyvų šiuo metu plačiai naudojamiems monokristalinio Si pagrindu pagamintiems saulės elementams. Iš šių grupių binarinių puslaidininkių savo vertingomis elektrinių ir optinių savybių išsiskiria alavo (II) selenidas, kurio tiesioginė draustinė juosta yra 1,0–1,1 eV ribose, o ne tiesioginė 1,3 eV, todėl gali sugerti didžiąją dalį saulės spindulių spektro energijos ir dėl to labai patrauklus saulės elementų gamyboje. Trinariai vario-alavo selenidai turi panašias savybes, kaip CuInSe2 (CIS) sluoksniai, kurie pasižymi gera absorbcija (99%) ir parametrų stabilumu. Tačiau indžio kaina labai padidina saulės elementų savikainą, todėl indžio keitimas alavu ekonomiškai labai patrauklus. Šio tyrimo metu, naudojant technologiškai paprastą ir pigų sorbcijos-difuzijos metodą, bus suformuoti ploni alavo selenido sluoksniai, legiruoti variu polikamido (PA 6) paviršiniame sluoksnyje. Tokia kompozitinė medžiaga, sudaryta iš poliamido su plona neorganinio puslaidininkio plėvele, įgis naudingas polimero savybes (lengvumas, atsparumas agresyviam aplinkos) ir greta to selenidų sluoksnio selektyvias savybes. Todėl tikėtina, kad šis kompozitas turės didelį potencialą būti panaudotas kaip vienas iš komponentų saulės elementuose.