Finansavimas

Griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams dėl iškastinio kuro naudojimo bei su tuo siejamos taršos, vis labiau varžomas jo naudojimas. Be to senka jo atsargos, o nauji jo klodai yra vis sunkiau pasiekiami, jų eksploatacija reikalauja brangių technologijų, didinančių jų savikainą. Todėl alternatyvūs energijos išgavimo būdai yra labai aktualūs. Iš jų sparčiausiai vystosi Saulės energetika. Planuojama, kad 2040 m. saulės elektrinėse bus gaminama iki 25% visos elektros energijos. Jos trūkumas – kaina. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama medžiagų, galinčių efektyviai konvertuoti saulės energiją ir sumažinti jos savikainą, kūrimui. Plonasluoksniai saulės elementai savo sudėtyje turintys binarinius IV-VIA grupių puslaidininkinius junginius yra viena iš alternatyvų šiuo metu plačiai naudojamiems monokristalinio Si pagrindo saulės elementams. Iš jų savo vertingomis elektrinėmis ir optinis savybėmis išsiskiria p-tipo puslaidininkis alavo (II) sulfidas, kurio teorinis šviesos sugerties efektyvumas siekia 25%. Jo tiesioginė draustinė juosta yra 1,2–1,5 eV ribose, absorbcijos koeficientas (>104 cm–1). Todėl pakanka kelių mikronų SnS sluoksnio storio, kad būtų absorbuota didžioji krentančios saulės šviesos dalis. Taip pat, šis sulfidas gali būti naudojamas optoelektronikoje ir kaip anodas ličio baterijose ar superkondensatoriuose, Be to, alavo keitimas vietoj švino, bismuto ar stibio, IV-VIA grupių binariniuose puslaidininkiuose, mažina aplinkos taršą šiais metalais. Šio tyrimo metu, naudojant technologiškai paprastą ir pigų adsorbcijos/difuzijos metodą, bus suformuoti ploni SnS sluoksniai polikamido (PA 6) paviršiniame sluoksnyje. Tokia kompozitinė medžiaga, sudaryta iš poliamido su plona neorganinio puslaidininkio plėvele, turės naudingas polimero savybes (lengvumą, atsparumą agresyviai aplinkai), o greta to įgis ir alavo(II) sulfidų selektyvias savybes. Todėl tikėtina, kad šis kompozitas turės didelį potencialą būti panaudotas kaip vienas iš komponentų saulės elementuose.