Finansavimas

Dėl su iškastinio kuro naudojimo siejamos taršos griežtėja aplinkos apsaugos reikalavimams ir vis labiau ribojamas jo naudojimas. Taip pat senka jo eksploatuojami klodai, o naujų įsisavinimas reikalauja didelių investicijų dėl jų geografinės padėties ir sudėtingų technologinių sprendimų. Todėl labai aktualūs tampa alternatyvūs energijos išgavimo būdai, iš kurių sparčiausiai vystosi Saulės energetika. Planuojama, kad 2040 m. saulės elektrinėse bus gaminama iki 25% visos elektros energijos. Pagrindinis jos trūkumas – kaina. Todėl šiuo metu didelis dėmesys yra skiriama medžiagų, galinčių efektyviai konvertuoti saulės energiją ir sumažinti jos kainą, kūrimui. Viena iš alternatyvų yra plonasluoksniai saulės elementai savo sudėtyje turintys binarinius IV-VIA grupių puslaidininkinius junginius šiuo metu plačiai naudojamus monokristaliniuose Si pagrindo saulės elementuose. Iš jų savo vertingomis optinis ir elektrinėmis savybėmis išsiskiria alavo (II) sulfidas p-tipo puslaidininkis su absorbcijos koeficientu >104 cm–1 ir teoriniu šviesos sugerties efektyvumu iki 25%, kurio tiesioginė draustinė juosta yra 1,2–1,5 eV ribose. Pakanka kelių mikronų sluoksnio storio, kad SnS absorbuota didžiąją dalį į jį krentančios saulės šviesos. Be to, šis sulfidas gali būti naudojamas optoelektronikoje ir kaip anodas ličio baterijose ar superkondensatoriuose. O alavo keitimas vietoj švino, bismuto ar stibio, IV-VIA grupių binariniuose puslaidininkiuose, mažina aplinkos taršą šiais metalais. Šio tyrimo metu, naudojant technologiškai paprastą ir pigų adsorbcijos/difuzijos metodą, bus suformuoti ploni SnS sluoksniai polikaproamido lakštų paviršiniame sluoksnyje. Tokia kompozitinė medžiaga, sudaryta iš polimero su plonu neorganinio puslaidininkio sluoksniu, kartu pasižymės naudingomis polimero (lengvumu, atsparumu agresyviai aplinkai) ir alavo(II) sulfidų selektyviomis savybėmis. Todėl tikėtina, kad šis kompozitas turės didelį potencialą būti panaudotas kaip vienas iš komponentų saulės elementuos