Finansavimas

Klimato pokyčiai kelia rimtų iššūkių pasaulinei maisto saugai. Ilgalaikiai temperatūros, drėgmės, kritulių pokyčiai ir ekstremalių oro sąlygų dažnis įtakoja ūkininkavimo praktiką ir maistui skirtų augalų kokybę. Klimato pokyčių poveikis gali smarkiai padidinti javų varpų fuzariozės (JVF) infekciją, o tuo pačiu ir DON – pagrindinio mikotoksino kviečiuose, koncentracijas galutiniuose produktuose, dėl ko gali kilti maisto/pašarų saugos rizika žmonėms ir gyvūnams. Paskutinių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad su JVF susijusi Fusarium graminearum populiacija yra gerai įsitvirtinusi agroekosistemoje, nes gali išgyventi ne tik su pirminiais augalais šeimininkais, bet ir su daugybe asimptomatinių piktžolių rūšių bei nemiglinių augalų, auginamų javų sėjomainose. Tačiau nepakanka informacijos apie skirtinguose augaluose šeimininkuose, ypač piktžolėse, reziduojančių F. graminearum gebėjimą gaminti trichotecenus grūduose. O klimato kaitos kontekste, labai svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką temperatūros pokyčiai gali turėti trichotecenų, kuriuos daugiausia gamina F. graminearum vasariniuose kviečiuose, toksigeniškumui. Mokslinio darbo tikslas - įvertinti iš alternatyvių augalų šeimininkų išskirtų skirtingų F. graminearum trichotecenų genotipų potencialą gaminti B tipo trichotecenus skirtingomis vasarinių grūdų inkubavimo sąlygomis. Bus sprendžiami šie uždaviniai: įvertinti skirtingos kilmės ir genotipų F. graminearum potencialą gaminti B tipo trichotecenus vasarinių kviečių grūduose; įvertinti skirtingų aplinkos sąlygų įtaką B tipo trichotecenų gamybai vasarinių kviečių grūduose. Pirmą kartą Lietuvoje bus ištirtas F. graminearum iš dviskličių augalų šeimininkų potencialas gaminti mikotoksinus skirtigomis aplinkos sąlygomis. Darbo rezultatai sudarys galimybę lengviau prognozuoti varpų fuzariozės plitimo riziką vasariniuose kviečiuose, praturtins šalies ir kitų pasaulio šalių mokslo žinias.