Finansavimas

Stabilių izotopų santykio tyrimai yra taikomi įvairiose srityse, tokiose kaip moderniuose ekologijos, maisto pramonės, geologijos, biologijos ir medicinos tyrimuose. Pagrindinė izotopų frakcionacijos (santykių pokyčio) priežastis yra skirtingas junginių su sunkesniais izotopais gebėjimas dalyvauti reakcijose dėl sudaromų stipresnių ryšių. Gyvose biologinėse sistemose šie efektai yra veikiami daugelio veiksnių, tokių kaip reakcijų šakojimasis, kompartmentizacija, substratų koncentracija, be to, aplinkos bei fiziologinės sąlygos. Šių veiksnių įtakos ir jų sukeliamų izotopų santykio pokyčių išmanymas gali suteikti naudingų žinių apie organizmų fiziologinę istoriją, geografinę kilmę, tam tikrų junginių biosintezės kelius, reakcijų mechanizmus, atskleisti klimato, fiziologins, ekologines bei aplinkos sąlygas. Vienas iš veiksnių, sukeliančių fiziologinius organizmo pokyčius, yra oksidacinis stresas. Ląstelėms patiriant oksidacinį stresą, keičiasi jų metabolizmas ir reakcijų greičiai, indukuojama ar slopinama tam tikra genų raiška. Šie metaboliniai pokyčiai lemia stabilių isotopų santykio pokyčius. Baltymai yra vienos iš svarbiausių biomolekulių, sudarančių ląsteles, bei užimančios reikšmingą ląstelių biomasės dalį, todėl jų tyrimai yra paplitę. Dažnai tiriamos baltymų sudedamosios dalys- aminorūgštys, tačiau šių metabolitų stabilių izotopų santykio spektrometrija biocheminiuose tyrimuose naudojama rečiau dėl metodikų ir žinių apie frakcionacijos mechanizmus trūkumo. Šio darbo tikslas yra optimizuoti izotopų santykio masių spektrometriją oksidacinio streso poveikiui amino rūgščių stabilių izotopų santykio vertėms ištirti, pasirenkant modelinius organizmus: mieles, dumblius arba žinduolines ląsteles.