Finansavimas

Biofilmai yra paplitę daugelyje neigiamai žmogaus kūną paveikti galinčių mikrobinių infekcijų (apie 80% visų infekcijų). Dažniausiai su biofilmais tapatinama grybelių rūšis - Candida albicans – kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai dėl didėjančio atsparumo priešgrybiniams vaistams, kurių šiuo metu neužtenka, norint užtikrinti kokybišką gydymą (grybelis po tam tikro laiko regeneruoja). Keletas mechanizmų gali pagrįsti tokį atsparumą. Vienas tokių – tarpląstelinės polimerinės medžiagos (TPM) veikimas tam tikru barjero pavidalu prieš medicininius preparatus. Šio gynimosi pobūdžio pasekmė – daugybė C. albicans biofilmų kolonizaciją ir formavimąsi galinčių sutrikdyti strategijų, tokių kaip antimikrobinė fotodinaminė terapija (aPDT). Tai terapija, pademonstravusi nemažai teigiamų rezultatų bei atsiliepimų. aPDT sudaro netoksiškas dažas, fotosensibilizatorius FS ir mažo intensyvumo regimoji šviesa, kuri, esant deguoniui, susijungia ir išskiria citotoksines medžiagas. Visgi, dėl TPM kompleksiškumo FS negali produktyviai prasiskverbti pro TPM iki giliausių biofilmus sudarančių sluoksnių, tad patogenas išlieka gyvybingu ir gali atsinaujinti. Elektroporacija turi potencialą padidinti aPDT efektyvumą sudarydama trumpalaikes poras, padedančias lengviau pernešti FS pro TPM ir grybelio ląstelių membranas. Taigi šiuo projektu siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiomis sąlygomis kartu veikia minėtos terapijos norint nukenksminti vieną pagrindinių biofilmus sudarančių faktorių (TPM) ir nepakenkti ląstelėms šeimininkėms.