Finansavimas

Gelžbetonis – unikali medžiaga, kurios išskirtinumą lemia plačios taikymo galimybės bei sudėtinga mechaninė elgsena. Deja, dėl pleišėjimo ir jį lydinčios armatūros korozijos daugelis gelžbetoninių konstrukcijų dažnai nepasiekia projektinės gyvavimo trukmės. Tai lemia projektavimui naudojamų pleišėjimo modelių adekvatumo, o kartu ir vieno svarbiausių ilgaamžiskumą lemiančio parametro – plyšio pločio tikslaus įvertinimo stoka. Dėl sudėtingos supleišėjusio gelžbetonio elgsenos iki šiol nėra sukurtas universalus pleišėjimo analizės metodas. Projekto tikslas – sukurti analitinį, tikslų, paprastą ir mechaniniu požiūriu skaidrų pleišėjimo modelį. Tyrimai yra svarbūs dviem globaliais konstrukcijų ilgaamžiškumo užtikrinimo aspektais: 1) kuriamas kardinaliai naujas pleišėjimo modelis, lemiantis optimalų konstrukcijų projektavimą tinkamumo ribinio būvio stadijoje; 2) modelis taikomas projektuojant tradicines gelžbetonines konstrukcijas bei parenkant alternatyvius naujos kartos medžiagų armavimo sprendinius. Siūlomos idėjos esmė – plyšio pločio ir atstumo tarp plyšių nustatymas, taikant analitiniais metodais tiksliai apskaičiuotas vidutines tempiamosios armatūros deformacijas. Numatoma sukurti integruotą algoritmą, apimantį supaprastintus bei skaitinius pleišėjimo modelius, eksperimentinius tyrimus, projektavimo rekomendacijas ir naujos kartos hibridinio armavimo sistemas. Tai reikalauja didelių intelektinių ir materialinių išteklių. ES fondų finansavimas užtikrintų tikslų įgyvendinimą ir naujos mokslinių tyrimų grupės sukūrimą. Projektas turės ilgalaikį poveikį betoninių konstrukcijų teorijai ir praktikai. Sukurtas modelis, kaip tikriausiai vienintelis analitinis pleišėjimo metodas, galės būti taikomas tyrėjų ir projektuotojų visame pasaulyje. Tikslesnis plyšių pločio prognozavimas užtikrins efektyvesnį medžiagų naudojimą ir ilgesnį konstrukcijų eksploatacijos laiką, o kartu turės teigiamą poveikį aplinkosaugos sektoriui bei žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių poreikiams.