Finansavimas

Organiniai šviesos diodai (OLED) rado savo kelią į pritaikymą buityje, tokie kaip išmanieji telefonai ar televizoriai. Ypatingai išmaniųjų telefonų ekranai perkopė trisdešimties procentų ribą visų pagaminamų telefonų ekranų. Šis žingsnis niekados nebūtų įmanomas be nuolatinio medžiagų tyrimo ir tobulinimo. Per pastaruosius dvidešimt penkis metus, tyrimai sėkmingai vedė prie fluorescencinių OLED, kitaip tariant pirmos kartos prietaisų, ir fosforesencinių OLED - antros kartos. Fluorescenciniuose OLED, spinduliavimas iš tripletų (75 %) yra ribojamas sukinio, todėl tik singletų sužadinimas (25 %) gali išspinduliuoti šviesą. Kitu atveju, sunkiųjų metalų pagrindu pagaminti organiniai puslaidininkiai pasižymi tripletų emisija, kuri atsiranda dėl singletų ir tripletų sąveikos, todėl fosforescenciniai OLED gali pasiekti 100% teorinį kvantinį efektyvumą (IQE). Trečios kartos OLED spinduolis nutolo nuo organinių medžiagų su sunkiaisiais metalais link grynai organinių junginių pasižyminčių termiškai aktyvinta uždelstąja fluorescencija (TADF). Panašiai kaip ir fosforescenciniai OLED, TADF OLED gali pasiekti 100 % IQE, kuris pasiekiamas dėl atvirkštinio tarpsisteminio perėjimo (RISC). Kol kas stipriausiai išplėtota strategija gauti efektyvius mažamolekulinius TADF spinduolius yra TADF spinduolių kūrimas iš dviejų pagrindinių struktūrinių dalių, iš kurių viena pasižymi elektronų donorinėmis, o kita - elektronų akceptorinėmis savybėmis. Tokiose molekulėse TADF efektas pasireiškia dėl stipriai lokalizuotų molekulinių orbitalių donoro ir akceptoriaus dalyse, kas veda prie efektyvios krūvio pernašos sužadintoje būsenoje ir mažo energijų skirtumo tarp tripletinių ir singletinių būsenų, leidžiančio vykti RISC. Naudojant skirtingus donorinius fragmentus galima gauti asimetrinės struktūros TADF spinduolius. Šio projekto tikslas - naujų asimetrinės struktūros TADF spinduolių fotofizikinių savybių tyrimas bei jų pritaikymas OLED formavime.