Finansavimas

Ekologiška produkcija turi vis didesnę paklausą, todėl tai skatina tirti ir parinkti tinkamiausias augalų rūšis bei kurti inovatyvias technologijas ekologiniuose ūkiuose. Nesant galimybės naudoti sintetinių augalų maitinimo ir apsaugos priemonių, svarbu parinkti konkurencingus augalus, kurie pasižymėtų maisto medžiagų kaupimu, atsparumu ligoms ir turėtų stiprią stelbiamąją gebą piktžolėms. Ekologiniuose augalininkystės ūkiuose stengiamasi atsižvelgti į kokybės išsaugojimą, aplinkosaugą ir ekonomiką. Siekiant, kad augalai duotų stabilų derlių, svarbi jų kaita, kad vieni augalai sukurtų tinkamas mitybos ir fitosanitarines sąlygas kitiems. Renkantis augalų kaitą, juos reikia įvertinti ne tik pagal galimą pelningumą, bet ir jų kaip priešsėlių vertę bei įtaką dirvožemiui. Įvairių rūšių augalai skiriasi iš dirvožemio paimamų maisto medžiagų ir dirvoje paliekamų liekanų kiekiu, jų chemine sudėtimi, šaknų sistema ir jų įsiskverbimo gyliu, įtaka dirvožemio mikrobiotai. Augalų kaita visuose dirvožemiuose turi būti parenkama pagal jų savybes ir įtaką dirvožemiui – kaitalioti plačialapius dirvožemio našumą didinančius su jį išnaudojančiais migliniais javais. Dirvožemį galima padaryti našesnį ne tik didinant augalų įvairovę, bet ir įvairinant jų panaudojimo būdus. Projekto tikslas – ištirti kokią įtaką javams, piktžolėms, azoto kiekiui, derliui ir kokybei turi pupiniai ir migliniai įsėliai ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Bus siekiama įvertinti kaip įsėliai įtakoja pagrindinio augalo augimą ir derliaus formavimąsi; išsiaiškinti įsėlių konkurencingumą piktžolėtumui ir suderinamumą pagrindiniui augalui; įvertinti kaip įsėliai įtakoja piktžolių slopinimą; nustatyti įsėlių įtaką azoto kaupimuisi dirvožemyje, javuose (šiauduose, grūduose), įsėlyje bei piktžolėse. Gautus rezultatus numatoma paskelbti mokslinėje ir populiariojoje spaudoje, panaudoti ruošiant ekologijos, agronomijos krypčių specialistus, konsultuojant augintojus ir vartotojus.