Finansavimas

Projektu ,,Bajorų namų ūkio ir socialinio mobilumo Žemaitijoje XIX a. I p. (Užvenčio ir gretimų parapijų atvejis). Lyginamoji analizė su valstiečių ūkiu" siekiama ugdyti studentų mokslinių tyrimų kompetencijas: savarankiškai rinkti ir analizuoti archyvinę medžiagą, taikant šiuolaikinius šaltinotyros metodus, gebėti kelti ir nagrinėti istorines problemas, tinkamai taikyti istorinę ir sociologinę terminiją ir galėti tinkamai konstruoti mokslinį tekstą, jį pristatyti viešajai auditorijai.Pastaraisiais dešimtmečiais visoje Vidurio ir Rytų Europoje ypač suaktyvėjo namų ūkio, socialinio mobilumo tyrimai, kurie gerokai pakoregavo ankstesnes (Kembridžo grupės, J. Hajnal, P. Laslett ir kt.) mokslininkų išvadas. Lietuvoje taip pat jau pradėti tokie tyrimai. H. Medick atkreipė dėmesį į mikroistorinio tyrimo aktualumą analizuojant valstiečių ir miestelėnų namų ūkį, socialinės struktūros kaitą, kuris leidžia sugretinti ir patikrinti istoriografijoje nusistovėjusias koncepcijas, pateikti ne tik naują medžiagą, bet neretai ir naujas įžvalgas. Šis tyrimas geografiškai apimantis Užvenčio (kaip pagrindinę) bei kaimynines parapijas per 1-2 kartų gyvenimo laikotarpį, atliepia tokią prieigą. Istoriografijoje nėra iki galo aišku, koks buvo vidutinis bajoro ūkis bei kaip bajoro gyvenimui darė įtaką jo turtinė priklausomybė. Tyrinėjant lokalinius ryšius, galima nustatyti, kaip didieji socialiniai ir politiniai procesai paveikė lokalinių bendruomenių gyvenseną ir tuo pačiu suvokti, kiek tam tikras procesas, reiškinys ar gyvenimo sąlygos veikė visą visuomenę. Analizuojant bažnyčios metrikų, dvarų inventorių knygas bei kitus dvarų dokumentus siekiama nustatyti Užvenčio parapijoje gyvenusių bajorų šeimos vyraujantį modelio tipą, vidutinį namų ūkio dydį, jų įtaką socialiniam mobilumui. Šio tyrimo chronologinės ribos yra 1836–1861 m. Projekto metu gauti rezultatai bus pateikti rašto darbo - ataskaitos pavidalu (1, 5 a.l.).