Finansavimas

Tyrimo tikslas - ištirti istorinės kalbotyros raidą posocialistinėse Europos šalyse. Istorinė kalbotyra yra pirma ir ambicingiausia šiuolaikinės kalbotyros šaka, įsitvirtinusi XIX amžiuje siekianti rekonstruoti ne tik įvairias prokalbes, bet ir įvairių priešistorės genčių gyvenamąsias vietas, migracijas ir genetinius santykius. Bet XX amžiuje pastebėta, kad tam tikros šakos prielaidos buvo labai supaprastintas ir romantizuotas tautos ir kalbos santykis (viena tauta - vieną kalba - viena prokalbė), dėl ko Vakarų mokslininkai skeptiškai žiūrėjo į istorinę kalbotyrą. Tačiau, socialistinėse šalyse ji buvo pastiprinta ir toliau vystėsi pagal 19. amžiaus nacionalizmo paveiktą epistemologiją. Tai atsitiko būtent šalyse, kur nacionalizmas buvo plačiai cenzūruojamas, į ką tyrėjai iki šiol nėra atkreipę dėmesio. Projektas sieks paaiškinti (po)socialistinių šalių kalbotyros paradoksalų vystymąsi per dviejų atvejų analizę - baltų ir pietų slavų prokalbės rekonstravimą. Pirmuo atveju - diskusijos dėl to ar baltai ir slavai turėjo tokią pačią prokalbę paaštrėjo sovietmečių, o antru - diskusijos dėl to ar kroatai ir serbai neturėjo tokią pačią prokalbę prasidėjo tik po Jugoslavijos žlugimo. Projekte analizuojami (1) individualūs veiksniai - skirtingų mokslininkų darbai, jų asmeninė raida, dalyvavimas politiniame ir viešajame gyvenime, politinės priespaudos patirtys arba jų pačių įsitraukimas į politinę veiklą; (2) struktūriniai veiksniai – akademinės veiklos organizavimas, mokslo darbų finansavimas, jų kontrolė ir/ar cenzūrą. Panašių diskusijų kitokiuose politiniuose kontekstuose palyginimas padės identifikuoti, klasifikuoti ir teoriškai analizuoti atskirus veiksnius. Taip pat bus išanalizuotos dviejų laikmečių (1945-1990 ir po 1990) ideologinės, socialinės ir praktinės mokslo darbo sąlygos. Tyrimo metodas leis išnagrinėti reiškinį iš kelių perspektyvų: bus analizuojami tiek istoriniai, tiek socialiniai, tiek metalingvistiniai veiksnius.