Finansavimas

Mokslinio tiriamojo projekto „Biokatalizinės technologijos, skirtos aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai iš atliekinės lignoceliuliozinės žaliavos, tyrimas“ tikslas yra įvertinti maistui nekonkurencingos atliekinės biologinės kilmės žaliavos, kaip pjuvenų ir medienos drožlių panaudojimą, bioetanolio gamybai, pasitelkiant biokatalizinius (fermentinius) metodus. Šiuo metu Lietuvoje, LR Žemės Ūkio ministerijos duomenimis, bioetanolio gamyba nuo 1,7 tūkst. tonų (2004 m.) išaugo iki 14,1 tūkst. tonų (2016 m.). Atitinkamai augo ir bioetanolio eksportas, pagrinde į Skandinavijos šalis. Bioetanolio gamybos svarbą Lietuvoje rodo ir ES šalių įsipareigojimas iki 2020 m. 10 % transporto sektoriaus naudojamo kuro pakeisti degalais iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvoje bioetanolio gamyboje absoliučiai dominuoja maistinės žaliavos - runkeliai, grūdai, kukurūzai, kitaip tariant - pirmos kartos biokuras. Deja, šių žaliavų kainos ganėtinai išaugusios ir tokios laikosi jau kurį laiką. Taip pat, pagal ES direktyvą 2015/1513 (dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais) tradicinių (pirmos kartos) biodegalų gamybą iš rapsų ir javų grūdų siūloma riboti ir įskaičiuoti į 10 % planinį biodegalų rodiklį tik 7 % tokiomis technologijomis gaunamų biodegalų. Likusius 3 % turėtų sudaryti pažangūs (antros kartos) biodegalai. Reikia pažymėti, kad šiuo metu gaunamų antros kartos degalų gamybos technologijos remiasi cheminiais ir termocheminiais metodais. Novatoriškų biotechnologijų metodų bei procesų kūrimas ir jų taikymas žemės ūkio, sveikatos, chemijos ir energetikos sektoriuose pastaruoju metu laikomi vienu iš tvaraus augimo ir vystymosi spartinimo sprendimų, skiriant daugiau dėmesio moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kur būtų sukuriama naujų produktų iš biomasės ir naujų paslaugų, reikalingų bioekonomikos plėtrai, padedančiai mažinti klimato kaitą, atliekų kiekį ir kurti naujas darbo vietas (ES Bioekonomikos strategija).