Finansavimas

Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai išlieka vieni prasčiausių Europoje. Priežasčių ieškoma atliekant įvairius epidemiologinius tyrimus, investuojant į sveikatos technologijas. Tačiau verta panagrinėti ir vadybinius viešųjų politikų aspektus, kurie neišvengiamai įtakoja žmonių sveikatos rodiklius bei piliečių gerovę. Apie tai kalba ir Sveikata visose politikose (SVP) koncepcija, pabrėždama skirtingų politikos sektorių suartėjimo svarbą, siekiant bendrų sveikatos politikos tikslų gerinti žmonių sveikatą. Deja praktikoje toks suartėjimas susiformuoja retai. Skirtingi politikos sektoriai vengia siekti bendrų tikslų, o tuo labiau dalintis savais resursais. Visgi kai kurie viešosios politikos sektoriai suartėjimo požymius demonstruoja. Galime išskirti biomedicinos mokslų tyrimus, kuriuos vykdančios institucijos tampa tarsi tiltais tarp skirtingų viešosios politikos sričių. Tokios institucijos dažnai finansuojamos iš dviejų šaltinių (sveikatos ir mokslinių tyrimų), be to vykdo tyrimus, kuriems prioritetą teikia abi politikos sritys. Biomedicinos mokslų institucijų tinklas yra įdomus tuo, kad jame galime rasti sveikatos priežiūros įstaigų priskiriamų SAM kompetencijai, mokslinių tyrimų institutų, priskiriamų ŠMSM kompetencijai, bei dvejopą priklausomybę turinčių institucijų. Atsakymas į klausimą, kuris valdymo modelis yra tikslingesnis nėra vienareikšmis, tai rodo nuolatinės politinės įtampos kiekvieno naujo politikos ciklo metu, iš naujo persvarstant minimų įstaigų priklausomybę. Šio projekto tikslas: ištyrus biomedicinos mokslų Lietuvoje finansavimo ir institucijų sąrangos tendencijas, nustatyti sveikatos ir mokslinių tyrimų politikos bendradarbiavimo prielaidas.