Finansavimas

Burnos ertmės vėžys yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžių pasaulyje. Toks paplitimas gali būti siejamas su rizikos veiksniais, tokiais kaip tabako ir alkoholio vartojimas, kurie yra didelė problema visame pasaulyje ir siejama su daugelio ligų išsivystymu ir progresavimu. Nepaisant to, kad pakitimus burnos ertmėje nėra sunku diagnozuoti vaizdinės diagnostikos metodais, dauguma burnos vėžio atvejų paprastai nustatomi vėlyvoje ligos stadijoje (III-IV stadijos), dėl to šiuo vėžiu sergančiųjų pacientų išgyvenamumas trumpėja. Ankstyva šio vėžio diagnozė (I-II stadijos), pacientų išgyvenamumo galimybes padidina iki 70 – 90 proc., šiam tikslui pasiekti galėtų pasitarnauti nauji molekuliniai biologiniai žymenys, kurie padėtų ligą diagnozuoti anksti (Jafari A., et al. 2013). Molekuliniai biologiniai žymenys yra normalių biologinių, patologinių procesų ir farmakologinių atsakų į gydymą molekuliniai indikatoriai, kurie gali suteikti naudingą informaciją diagnozuojant ligą bei jos prognozei (Khurshid Z., et al. 2018). Šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti molekulinius žymenis, reikšmingus ligos eigai prognozuoti pacientams, sergantiems burnos dugno vėžiu. Burnos dugno vėžys sudaro apie 20 proc. burnos ertmės piktybinių navikų dažnai diagnozuojamas vėlyvose stadijose bei pasižymi greitu metastazavimu į sritinius kaklo limfmazgius. (Noguti J., et al. 2012). Pastaruoju metu yra atliekama nemažai tyrimų, kurių tikslas nustatyti specifinius ir reikšmingus biožymenis burnos dugno vėžiui, pasitelkiant naujus tyrimo metodus.Tyrimo tikslas yra nustatyti naujus molekulinų žymenų rinkinius burnos dugno vėžio pasireiškimui prognozuoti, vertinant santykinio leukocitų telomerų ilgio ir telomerazės komplekse dalyvaujančių genų polimorfizmų (TERT rs2736098, TERT-CLPTM1 rs401681, TRF1 rs1545827, rs10107605, TNKS2 rs10509639 ir rs10509637, TERF2 rs251796) įtaką šio vėžio pasireiškimui.