Finansavimas

Projekto tikslas - nustatyti ilgalaikių orų prognozių tinkamumą Lietuvos teritorijai įvairiais metų laikais. Tyrime bus naudojamas visas įmanomas 2017-2019 m. C3S sistemoje esantis prognostinis laikotarpis. Tyrime bus analizuojami tik du labiausiai visuomenę dominantys parametrai: 2 m oro temperatūra ir kritulių kiekis. Bus apskaičiuojami kritulių kiekio ir oro temperatūros mėnesio anomalijų pasikartojimai per paskutinius 60 metų Lietuvoje. Nustatomi absoliučių prognozuojamų reikšmių skirtumai ir vidutinių reikšmių standartizuoti skirtumai, vidutinės kvadratinės paklaidos, priklausomybė nuo prognozės trukmės. Apskaičiuojami įvairaus intensyvumo anomalijų pasikartojimas, trukmė bei erdvinis paplitimas. Intensyvių anomalijų laikotarpiais bus nustatoma, kokią dalį šių anomalijų lėmė trumpalaikės karščio/ šalčio bangos, maksimalus paros kritulių kiekis bei dienų su krituliais viršijančiais 1, 5, 10, 20 mm skaičius. Naudojant oro temperatūros ir kritulių kiekio duomenis bus atliekami prognozuojamų anomalijų nuspėjamumo tyrimas keičiant laikotarpį tarp prognozės sudarymo ir galiojimo momentų. Be to, prognozių patikimumo įvertinimui bei paaiškinimui bus naudojami ir kiti prognostiniai meteorologinių kintamųjų laukai: geopotencialus aukštis 500 hPa lygyje, sluoksnio storis tarp 500 ir1000 hPa izobarinių lygių, slėgis jūros lygyje, oro temperatūra 850 hPa lygyje, integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe. Galiausiai, bus atliekama skirtingų prognostinių centrų tarpusavio palyginimas ir jų kokybės vertinimas lyginant su stebėjimo ir modelio analizės duomenimis bei pakartotinės analizės duomenų baze (NCEP/NCAR). Nustatomas tiksliausias prognozes teikiantis prognostinis centras (iš 5) ir tiksliausias modelis pagal prognozių patikimumą ir prognozės trukmę Lietuvos teritorijai ir Baltijos regionui.