Finansavimas

Intensyvėjantys ekstremalūs aplinkos reiškiniai, tokie kaip karčio bangos ir sausros, tiesiogiai veikia žemės ūkio augalų augimą ir jų produktyvumą, taip pat, kaip ir piktžolių klestėjimą, tačiau jų sąveikos poveikio augalams mechanizmai dar nepakankamai ištirti. Tyrimai, skirti išsiaiškinti pasikartojančių karščio bangų epizodų ir padidėjusio dirvožemių sausringumo poveikį žemės ūkio augalų ir su jais susijusių piktžolių, kurios turi skirtingą fiziologinę strategiją, augimo reakcijai, svarbūs ekologine ir agronomine prasme bei turi didžiulę mokslinę ir praktinę naudą. Tik nustačius svarbiausius galimų klimato ir aplinkos pokyčių poveikio augalijai dėsningumus, įmanoma prognozuoti galimus agroekosistemų pokyčius bei kontroliuoti vykstančių pokyčių padarinius. Tam, kad numatyti ir reguliuoti ūkinių ir segetalinių augalų toleranciją/atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams, būtina modeliuoti augalo reakciją ontogenetinių, fiziologinių ir biocheminių procesų lygmenyse. Augalo fiziologinio atsparumo tyrimai, pagrįsti pagrindinių fiziologinių rodiklių (fotositezės intesyvumas, transpiracija, vandens naudojimo efektyvumas ir kt.) analizėmis, leidžia įvertinti augalų fiziologinį atsparumą ekstremalių klimato kaitos padarinių poveikiui ir jų sinerginės sąveikos bendrą poveikį augalams. Šio projekto tikslas – užsienyje vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatyti gautus atlikto mokslinio tyrimo rezultatus apie C3 fotosintetinio metabolizmo žemės ūkio augalo vasarinio miežio (Hordeum vulgare L., var. 'Aura DS') ir C4 pikžolės paprastosios rietmenės (Echinochloa cruss-galli L.) fiziologinį atsaką į kompleksinį karščio bangos ir sausros sąveikos poveikį ir atsistatymą po jo, kurie parodė, kad, priešingai nei vasarinio miežio, piktžolės fiziologiniai rodikliai į karščio bangos poveikį reagavo labiau teigiamai nei neigiamai ir parodė žymiai didesnę toleranciją sausrai aukštos oro temperatūros sąlygomis.