Finansavimas

Žodinis pranešimas bus pristatytas 23-ojoje Pasaulinėje sveikatos stiprinimo konferencijoje, sekcijoje Socialinė sveikatos nelygybė.Pranešimo tema: Socialiniai-demografiniai ir gyvensenos veiksniai lemiantys Lietuvos moterų dalyvavimą mamografijos tyrime: Nacionalinio sveikatos tyrimo rezultatai 2004-2014 m. Temos pagrindimas: Tikimybė išgyventi diagnozavus krūties vėžį priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir gydymo. 2015 m. Lietuvoje pradėta nacionalinė krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Mūsų tyrimo tikslas, įvertinti moterų atlikusių mamografijos testą rodiklius prieš prasidedant programai ir jai įsibėgėjus bei nustatyti socialinius-demografinius ir gyvensenos veiksnius lemiančius moterų dalyvavimą tyrime.Metodika: Duomenys gauti iš šešių nacionalinių tyrimų, atliktų 2004-2014 m. Tyrimas kartotas kas dveji metai. Iš viso 2270 moterų nuo 50 iki 64 m., atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo įtraukta į analizę. Moterų buvo klausiama ar jos buvo kviestos pasitikrinti dėl krūties vėžio, ar atlikta mamograma, jei taip, kada paskutinį kartą. Rezultatai: Moterų dalis, kurioms buvo atlikta mamograma per paskutinius 2 metus, padidėjo nuo 18,0 proc. 2004 m. iki 65,8 proc. 2014 m. Linijinės regresijos analizės duomenimis, padidėjimas buvo 10,7 proc. kiekvienais sekančio tyrimo metais (p=0,003). Aukšto išsilavinimo moterys 1,54 (PI 1,19-1,99) karto dažniau dalyvavo krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje nei žemo. Mamograma dažniau buvo atlikta gyvenančioms mieste, besilankiusioms pas gydytoją bent kartą per metus. Nedalyvavimas prevencinėje programoje buvo susijęs su fiziniu neaktyvumu, nesveikais mitybos įpročiais. Žalingi įpročiai nebuvo susiję su atlikto tyrimo dažniu. Išvados: Siekiant pasiekti didesnį moterų dalyvavimą tyrime, reikėtų ypatingą dėmesį skirti jautrioms moterų grupėms pagal nustatytus socialinius-demografinius rodiklius.