Finansavimas

Vykdant projektą bus siekama kelti mokslinę kopetenciją, skatinti mokslinių idėjų mainus, plėsti bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, vykdyti atliktų tyrimų plėtrą. Plačiai tarptautinei mokslo visuomenei pristatytame pranešime bus kalbama apie didelę reikšmę to laikmečio lietuvių raštijai turintį Konstantino Sirvydo postilę „Punktai sakymų“ (PS). Kalbiniai Sirvydo postilės tyrimai tapo įmanomi tik įsigilinus į istorinį ir kultūrinį veikalo atsiradimo kontekstą bei nustačius šaltinių, kuriais žymus lietuvių pamokslininkas galėjo naudotis, visumą. Atlikti tyrimai atskleidė lietuvių raštijos intelektualiąją aplinką, kurioje formavosi postilė, ir leido iškelti pastarąją tarp kitų, tiek lietuvių, tiek lenkų, o plačiau imant – ir Europos kultūroms reikšmingų Baroko epochos pamokslų žanrui priklausančių veikalų. Postilėje puikiai atsiskleidžia XVII amžiaus vidurio LDK kalbinė padėtis bei kalbų vartojimo religijos reikmėms ypatumai. Didelis darbas, kurio ėmėsi Sirvydas, buvo rašyti lietuviškai ir kartu mokyti kunigus lietuvių kalbos, galėjusios priartinti juos prie tikinčiųjų. Sirvydas dėjo visas pastangas, kad jo veikalas pasiektų kuo gausesnį skaitytojų būrį ir būtų žinomas už Lenkijos ir Lietuvos provincijos ribų – lietuviškai ir lenkiškai parašytų pamokslų turinį jis papildė lotyniškais indeksais. Postilės vertingumą, Sirvydo nuostatas, jo apmąstymų tėkmę ir argumentavimo būdus įvertinti galėjo visi, mokėję lotynų kalbą – būtent pastaroji intelektualų buvo vartojama plačiausiai. Autoriaus nuostatomis, pagrindiniu laikomas PS tekstas, parašytas lietuvių kalba. Dviem skiltimis išdėstyti lietuviškas ir lenkiškas tekstai savo apimtimis iš esmės nesiskiria. Dviejų postilės dalių disproporcijos nežymios ir apima šiuos atvejus: ilgesnius tik lenkų kalba parašytus fragmentus; gausesnį sutrumpinimų ir biblinibiblinių nuorodų vartojimą lenkiškoje postilės dalyje; disproporcijas citatų sluoksnyje; disproporcijas autorinio Sirvydo teksto sluoksnyje.