Finansavimas

Projektu siekiama spęsti ilgametę didelės gyventojų dalies socialinės atskirties problemą, kurią itin paaštrino Covid-19 pandemija. Covid-19 pasekmės ypatingai jaučiamos analizuojant Lietuvos darbo rinką: vienas pagrindinių atskirties rodiklių – ilgalaikis nedarbas šoktelėjo į viršų, net 41,9 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų sudaro ilgalaikiai bedarbiai. Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką po pandeminiu laikotarpiu bus vienas pagrindinių iššūkių šalies valdžios institucijoms. Mokslinio tyrimo idėja kyla iš nepalankios padėties darbo rinkoje, kurią išbalansavo Covid-19 krizė. Iš vienos pusės, yra didelis nedarbas (Ilgalaikių bedarbių skaičius nuo pandemijos pradžios padidėjo 3 tūkst.), iš kitos – dalis neužpildomų darbo vietų (39,8 proc. daugiau negu 2020 m.), didelė socialinė atskirtis (20,6 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos) ir kukli socialinė parama (bazinis soc. paramos dydis 40 eur.). Projekto tikslas – nustatyti darbo paklausos ir pasiūlos sąveiką COVID-19 laikotarpiu, kiek tai susiję su užimtumo ir socialinės paramos politikų priemonėmis bei parengti metodikas ir jų įgyvendinimo administracinį mechanizmą darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais Lietuvoje, suformuoti rekomendacijas Socialinės paramos registracijos duomenų (SPISS) sistemai tobulinti, bei sukurti laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformą darbdavių asociacijoms, užtikrinant aukštesnį darbo jėgos ir pasiūlos suderinamumą, kaip pandemijos metu, o ypač po pandeminiame laikotarpyje. Projekto rezultatai bus tyrimais grįstos metodikos socialinės apsaugos politikos tobulinimui ir darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais bei laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformos darbdavių asociacijoms sukūrimas, įvedant naujus kriterijus, t. y. kokie darbo vietų požymiai yra reikšmingi ne tik darbuotojų ieškančiųjų požiūriu, bet ir pagal darbo ieškančiųjų ir socialinę paramą gaunančiųjų charakteristikas bei jų motyvacijos įsidarbinti veiksnius.