Finansavimas

Dabartinė Lietuvos gyventojų įvairovė (tautinių mažumų bendruomenės, naujieji imigrantai, atvykstantys pabėgėliai, grįžtantys tėvynainiai) vis labiau aktualizuoja vienos iš jautriausių visuomenės grupių – vaikų ir paauglių – etninės ir kalbinės tapatybės tyrimus. Iki šiol nesama visos Lietuvos jaunosios kartos sociolingvistinio vaizdo, stokojama individualizuotos ir jautrios politikos vaikui ir šeimai. Todėl planuojamo mokslinio tyrimo centre – naujųjų imigrantų (tarp jų ir pabėgėlių), grįžtančios į Lietuvą bei Lietuvos etninių mažumų šeimos. Atliekant kompleksinį sociolingvistinį ir kalbinį tyrimą, bus siekiama nustatyti šių šeimų vaikų kalbinių patirčių ir etninės tapatybės raidos tendencijas. Tyrimu tikimasi atskleisti realią vaiko kasdienybę, kai jam kalba ne tik tampa būtinybe komunikuoti, bet ir suteikia arba paneigia galimybę būti suprastam ir priimtam. Tyrimo rezultatai ne tik atskleis etninės tapatybės ir kalbos pasirinkimo tendencijas, bet ir nubrėš galimas Lietuvos socialinės integracijos perspektyvas, suteiks įžvalgų švietimo ir socialinės politikos gairėms. Tikimės, kad mokslui aktualūs daugiakalbės ir daugiakultūrės visuomenės klausimai, pasaulyje tiriami jau ne vieną dešimtmetį, prasiplės naujais rezultatais ir atras vietą švietimo ir socialinės politikos formuotojų sprendimuose. Mokslinis tyrimas, pagrįstas tarpdiscipliniškumu ir metodine įvairove, padės išplėsti lietuvių tyrėjų žinias, tobulinti profesinę kvalifikaciją. Lietuvių tyrėjai bendradarbiaus ir konsultuosis su užsienio šalių mokslo ir švietimo institucijų atstovais, turinčiais daug patirties atlikti socio- ir psicholingvistinius tyrimus, organizuoti ugdymo procesus ir veiklas, integruojančias skirtingą sociolingvistinę patirtį turinčius vaikus. Bus stažuojamasi ir dalyvaujama mokymuose įvairiose užsienio institucijose, rengiamos bendros publikacijos ir moksliniai pranešimai, projektuojami nauji tyrimai planuojant įsilieti į didesnius tarptautinius tinklus, rengiančius ES mokslo projektus.