Finansavimas

Ketinama tirti, kodėl mokesčių struktūros tarp šalių taip ryškiai skiriasi, į vertinimą įtraukiant demografinių veiksnių įtaką. Projekto tikslas – atsakyti į klausimą: kaip demografiniai veiksniai veikia mokesčių struktūrą?Įgyvendinti tikslą bus siekiama šiais etapais: 1: Ekonometriškai nustatyti, kaip demografiniai pokyčiai veikia elgesį, susijusį su įvairiomis mokesčių rūšimis. Pasitelkus demografinius rodiklius, tokius kaip amžius, išsilavinimas, lytis, bus vertinama mokesčių našta, tenkanti šioms visuomenės grupėms pagal mokesčių tipą. Jei mokesčių našta tam tikrai grupei yra didesnė, tikėtina, kad jos atstovai balsuos prieš šią mokesčių rūšį. Keliama prielaida, kad visuomenėje didėjant ar mažėjant tam tikrai demografinei grupei, atitinkamas elgesys balsavimo metu veikia ir mokesčių struktūrą.2: Siekiama tiesiogiai įvertinti poveikį, kurį demografiniai pokyčiai daro mokesčių struktūroms, naudojant ekonometriją. Mokesčių struktūra matuojama kaip įvairių mokestinių priemonių derinys, atsižvelgiant į konkurencinį spaudimą (kaip reaguoja kaimyninės vyriausybės) ir erdvinius kintamuosius, darant prielaidą, kad geografinė padėtis taip pat turi įtakos .3: Tiriami konkretūs demografiniai mokesčių struktūros klausimai, keliantys didžiausią susirūpinimą ES ir ypač jos naujosiose valstybėse narėse. Aiškinamasi, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas buvusiose komunistinės santvarkos valstybėse veikia jų mokesčių struktūras. Tyrimui bus naudojami demografiniai duomenys, o iškeltos hipotezės tikrinamos empiriškai. Tyrimui gali būti reikšmingi regioniniai skirtumai, tad į analizę bus įtraukti ir erdviniai kintamieji.Literatūroje apie optimalų apmokestinimą dažnai pateikiami politiniai siūlymai, kurių politikos formuotojai nepaiso. Jei šis tyrimas patvirtintų demografinių pokyčių ir mokesčių struktūros ryšį, tai padėtų paaiškinti šią prieštarą. Įvairių visuomenės grupių įtraukimas į mokesčių dinamikos supratimą leis kurti ir vystyti geresnius modelius ateityje.(1980 sp. ženk