Finansavimas

COVID-19 pandemijos metu, socialinėje žiniasklaidoje pasklido gausybė klaidingos informacijos apie sveikatos priemonių rekomendacijas. Socialinės žiniasklaidos platformos tapo itin reikšmingomis dezinformacijos ir melagingų naujienų plėtros atžvilgiu: 83,36% iš 4,57 milijardo interneto vartotojų ir 90,71% iš 4,20 milijardo mobiliojo interneto vartotojų naudojasi socialinėmis medijomis. Dėl šios priežasties, tolesnė dezinformacijos plėtra socialinėje žiniasklaidoje kelia rimtą grėsmę asmenims, kurie nepaiso sveikatos priemonių rekomendacijų, susijusių su COVID-19, taip pasunkindami pandemijos padarinius. Ankstesni tyrimai nustatė keletą veiksnių, lemiančių didesnę melagingų naujienų ir dezinformacijos sklaidos tikimybę: žemas skaitmeninės žiniasklaidos priemonių raštingumas, nepasitikėjimas mokslininkais ir (įprastai) dešiniosios politinės pažiūros. Tačiau kodėl šie asmenys aktyviai dalyvauja dezinformacijos platinimo procesuose, dar nežinoma. Šis projektas sieks suprasti žmonių, kurie dalijasi dezinformacija, susijusia su COVID-19, priežastis ir motyvus. Projekto dalyviai bus vyresnio amžiaus gyventojai, kurie yra labiau linkę tikėti dezinformacija nei jaunosios kartos. Projekto tyrimų metu dalyviams bus pristatomi įvairūs naujienų straipsniai, kuriuose pateikiama tiek teisinga ir mokslu pagrįsta informacija apie COVID-19 sveikatos priemones ir rekomendacijas, tiek neteisinga/nesankcionuota informacija. Dalyviai turės įvertinti, ar jie pasidalintų šiais naujienų straipsniais, ir paaiškinti savo veiksmų priežastis. Projekto metu taip pat atliksime interviu, siekiant įgyti išsamų supratimą apie dezinformacijos platinimo motyvus ir ryšį su nesankcionuotomis sveikatos pažiūromis ir elgesiu COVID-19 atžvilgiu. Projekto išvados leis geriau suprasti, 1) kodėl žmonės dalijasi dezinformacija ir 2) ar žmonių tikimybė platinti klaidingą informaciją yra tiesiogiai susijusi su potencialiai kenksmingomis pažiūromis bei elgesiu COVID-19 pandemijos metu.