Finansavimas

Maisto, energijos ir vandens sistemos yra neatsiejamai susijusios su įprasta žemės ūkio produkcija, ypač trąšų sistemomis. Maisto produktų poreikia ir gamyba visame pasaulyje toliau auga, todėl bus sunkiau patenkinti pasėliams reikalingą trąšų paklausą ir tai sukels vis didesnį spaudimą mūsų vandens ir energijos sistemoms. Naudojamos susigrąžintos maistinės medžiagos (azotą ir fosforą) gali patenkinti didelę dalį trąšų poreikio, kartu padidindamos šios sistemos tvarumą. Tačiau perdirbtos trąšos sudaro tik nedidelę dalį maistinių medžiagų, kurios šiuo metu naudojamos visame pasaulyje. Mokslinėje literatūroje ir pramonės naujovėse didelis dėmesys buvo skiriamas maistinių medžiagų atstatymui, tačiau mes vis dar galime padaryti klaidą uždarydami nutrūkusį maistinių medžiagų ciklą, ypač azoto. Dabartinė mūsų gamybos sistema labai priklauso nuo daug energijos reikalaujančių azotinių trąšų gamybos ir riboto iškasamo fosforo kiekio, kad būtų išlaikytas žemės ūkio produktyvumas. Maistinės medžiagos, patekusios į pasėlius, gali būti sunaudotos ir patenka į žmonių ar gyvūnų atliekas ir nuotekas arba gali būti maisto atliekos, kurios gali būti kompostuojamos ar kitaip perdirbamos. Šios maistinės medžiagos gali tapti papildomu maistinių medžiagų pertekliumi ir patekti į sistemas, kurios gali sukelti daugiau vandens sutrikimų. Projekte pagrindinis dėmesys bus skiriamas efektyvaus energijos vartojimo ir ekonomiškai efektyvių azoto, kaip karbamido ar amonio karbonato, regeneravimo metodų sukūrimui, po kurio bus vykdoma tvaraus mechaninio ir cheminio sintezė, turinti padidintą N efektyvumą turinčias trąšų medžiagas. Siūlomos inžinerinės medžiagos slopins karbamido reaktyvumą, todėl bus tinkamesnės augalams, mažins ŠESD dujų emisiją ir N išsiplovimą bei tikėtina, kad gerins dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą.