Finansavimas

Šiuolaikinės tradicinės vaizdo gavimo sistemos šviesos intensyvumo vaizdus gauna sinchroniškai, t. y. kadrais. Šios sistemos paprastai turi didelę erdvinę skiriamąją gebą, tačiau mažą laikinę, todėl norint išgauti norimą informaciją reikia daug papildomų ir imlių resursams duomenų apdorojimų. Todėl tiek šiuolaikiniai vaizdo jutikliai, tiek vaizdo kameros turi turėti didelę vartojamąją galią ir atmintį, o tai riboja šių sistemų panaudojamumą ir efektyvumą. Tačiau visą tai ženkliai pagerinti galima naudojant neuromorfines vaizdo gavimo sistemas, kurios „atkartoja“ žmogaus regos sistemą. Neuromorfinio vaizdo sistemos – tai jutiklinės sistemos, asinchroniškai gaunančios aukštos skiriamosios gebos vaizdus, kurie naudojami „apsimokymui“, siekiant nustatyti, aptikti ar sekti dominančius vaizdinius taikinius. Šioms neuromorfinėms vaizdų gavimo sistemoms reikalingos trys pagrindinės dalys: neuromorfinis jutiklis, įvykių prognozatorius ir valdiklis. Neuromorfinis jutiklis užfiksuoja įvykį, naudojant gautus duomenis prognozatorius pateikia būseną arba sprendimą, o galiausiai valdiklis pateikia užduotį, kurią reikia atlikti remiantis šiuo sprendimu. Kai neuromorfinis jutiklis, įvykių prognozatorius ir valdiklis yra integruoti kartu, perduodama tik būtina informacija išorinėms vaizdų formavimo sistemoms, o ne pertekliniai duomenys. Todėl šio projekto pagrindinis tikslas yra sukurti tiek didelės erdvinės skiriamosios gebos, tiek didelės laikinės gebos hibridinę neoromorfinę vaizdo gavimo sistemą, apimančią tiek šiuolaikinių tradicinių jutiklių, tiek neuromorfinių jutiklių ypatybes. Šio projekto metu bus tiriamos trys tokių hibridinių neuromorfinių vaizdo gavimo sistemų pagrindinės sritys: algoritmai, modeliai ir architektūros, siekiant įgyvendinti tokią sistemą konkrečiam gylio įvertinimo uždaviniui atlikti.