Finansavimas

Norint gauti kuo didesnį derlių ir vykdant intensyvią žemdirbystę, trąšos yra svarbiausias augalų maisto medžiagų šaltinis. Tačiau geram maisto medžiagų įsisavinimui reikalinga ir tinkama dirva, kuri ilgą laiką naudojant koncentruotas trąšas nusialinta. Todėl svarbu naudoti draugiškas aplinkai su bioaktyviomis medžiagomis pagamintas trąšas, kurios ne tik maitintų augalus, bet ir gerintų dirvos kokybę. Alternatyvai įprastinėms žaliavoms darbe kaip augalų maisto medžiagų šaltinis naudojami Chlorella Vulgaris dumbliai ir grikių lukštų pelenai. Chlorella Vulgaris dumblių cheminė sudėtis tokia: K2O – 4,02 %; P2O5 – 6,03 %; S – 1,89 %; Fe – 0,73 %; CaO – 0,81 %; MgO–0,45 %; Si, Pd, Cl, Mo, Mn, Zn, Sr, Cu <0,03 %., o grikių lukštų pelenų: K2O – 28,9 %; P2O5 – 9,9 %; S – 1,46 %; CaO – 25,6 %; MgO 13,7 %; Si – 0,63; Fe – 0,49 %; Mn – 0,49 %; Cl – 0,34 %; Al, Zn, Sr, Na, Rb, Cu, Cr, Mo, Ni <0,2 %. Tiriant galimybes šias medžiagas panaudoti biriųjų trąšų gamyboje buvo nustatyta, kad jie pasižymi mažu plastiškumu ir naudojant vandenį aglomeracijos procesas vyksta blogai. Atskirai granuliuojant pelenus ir dumblius rišančiųjų medžiagų (melasos tirpalų ir karbamido formaldehidinės dervos) naudojimas pagerina granuliuoto produkto kokybę, tačiau gauti rezultatai neatitinka trąšoms keliamus reikalavimus. Todėl buvo ruošiami šių žaliavų (dumblių ir pelenų) mišiniai ir granuliuojami naudojant skirtingų koncentracijų melasos tirpalų skirtingus kiekius. Įvertinus gautus rezultatus ir principinę granuliuotų trąšų gavimo technologiją, granuliuoto produkto kokybei pagerinti buvo naudojamas tam tikras kiekis (20, 40, 60%) returo. Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad parinkus tam tikras sąlygas, granuliuoto produkto pagrindinės savybės (granuliometrinė sudėtis ir granulių stipris) atitinka minimalius trąšų kokybės reikalavimus ir galima gauti 0-4-13 markės trąšas.