Finansavimas

Egzogeninių molekulių pernaša į ląsteles yra reikalinga sėkmingai įvairių ligų gydymo strategijai (Shi et al., 2018). Efektyviai tokių molekulių pernašai į ląsteles yra naudojami įvairūs pernašos palengvinimo būdai, kurie yra skirstomi į grupes (biologiniai, cheminiai ir fizikiniai) pagal veikimo mechanizmą. Vienas iš našiausių fizikinių molekulių pernašos į ląsteles metodų yra elektroporacija. Šis metodas paremtas laikinų, hidrofilinių porų atsiradimu ląstelės membranoje. Tokios poros sukuriamos išorinių elektrinių laukų poveikio metu, kai indukuojamas transmembraninis potencialas viršija kritinę ribą (Kotnik, Rems, Tarek, ir Miklavčič, 2018). Naudojant tokius elektrinius laukus, į ląstelę gali būti pernešamos įvairios molekulės, pavyzdžiui, genai plazmidinės DNR forma. Tačiau žinoma, kad didinant plazmidinės DNR dydį, sumažėja transfekcijos efektyvumas (Ribeiro et al., 2012), o didelių plazmidinių DNR elektropernaša sumažina ląstelių gyvybingumą (Lesueur, Mir ir André, 2016). Tad perkeliant skirtingus genus į tas pačias ląsteles, galima naudoti vienalaikę kelių DNR plazmidžių elektropernašą. Tokia, vienalaikė plazmidinės DNR elektropernaša, reikalinga ne tik genų terapijoje, bet ir in vitro sistemose, kur reikalinga funkcionali DNR elektropernaša (pvz. virusų gamybai ar CRISPR-Cas9 sistemos įveiklinimui). In vivo tyrimų metu jau parodyta, kad genų terapijos metu galima vienalaikiškai pernešti kelis genus skirtingomis DNR plazmidėmis (Goto et al., 2004). Tačiau nėra aišku, ar elektroporacijos pagalba vienu metu į ląstelę perkeliant daugiau nei vienos rūšies plazmidinę DNR, pernešami skirtingi genai bus ekspresuojami vienodai efektyviai. Šio tyrimo tikslas – Įvertinti elektrinių parametrų įtaką skirtingo dydžio plazmidžių vienalaikės elektropernašos efektyvumui ir genų raiškai ląstelėse in vitro. Uždavinys: Įvertinti skirtingų DNR plazmidžių (pGL4.13Luc, PmaxGFP ir/arba p-EGFP-N plazmides) vienalaikės elektropernašos efektyvumą į CHO ląsteles in vitro.