Finansavimas

Klimato kaita yra laikoma vienu iš grėsmingiausių dabartinių globalių iššūkių, reikalaujančių skubių ir mokslu grįstų sprendimų (European Commission, Paris Agreement, 2015). Klimato pokyčiai vyksta dėl natūralių procesų, bet daugiausiai yra nulemti žmogaus ūkinės veiklos. Kintantis klimatas sukelia plataus mąsto padarinius, tokius kaip ekstremalios oro sąlygos, išteklių nykimas (IPCC, 2014), kurie didina sveikatos problemų riziką (Radišauskas et al., 2014; Bukantis et al., 2015), mirtingumą. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pateikė nemažai aplinkos tausojimą reglamentuojančių teisės aktų bei rekomendacijų, formuojančių klimato kaitos valdymo politiką. Daugelis įgyvendinamų sprendimų yra paremti technologijos, fiziniais bei ekonomikos mokslais (Stern, 2007), kurie menkai atsižvelgia į žmogiškojo faktoriaus svarbą. Taigi šio projekto tikslas yra atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.