Finansavimas

Vienas didžiausių iššūkių vėžio terapijoje yra vėžio heterogeniškumas. Vėžio atsinaujinimą ir metastazavimą lemia vėžį inicijuojančių ląstelių (arba vėžinių kamieninių ląstelių) populiacija, kurios yra labai atsparios šiuolaikiniams gydymo būdams ir išlieka viso gydymo metu. Pagrindinės sergančiųjų mirtingumo priežastys yra atsparumas vaistams ir metastazės, kurios ir priskiriamos genetiniam heterogeniškumui ir auglių plastiškumui, apibrėžiamą kaip epitelinis-mezenchiminis perėjimas (EMT), atliekantis ypatingą vaidmenį vėžio metastazavime. Naujausi gydymo metodai retai atsižvelgia į vėžinių ląstelių heterogeniškumą ir plastiškumą, o vėžinių auglio ląstelių populiacijų vertinimas klinikoje netaikomas. Mūsų tyrimas numato vėžio heterogeniškumo ir plastiškumo problemų kompleksinį sprendimą in vitro, ex vivo ir in vivo eksperimentuose, vertinant morfologinius pakitimus ir epigenetinius bei signalo perdavimo molekuliniame lygmenyje veiksnius. Tam bus išskiriamos ir charakterizuojamos vėžį inicijuojančios ląstelės iš kraujo vėžio (leukemija) ir iš auglių (plokščialąstelinio plaučių vėžio ir adenokarcinomos bei kolorektalinio vėžio), nustatomi epigenetinės reguliacijos faktoriai, parenkami ir optimizuojami nauji epigenetiniai vaistai ir jų kombinacijos. Šių kombinacijų įvertinimas įveikiant vėžinio heterogeniškumą ir plastiškumą atliekamas vėžinėse ir vėžį inicijuojančiose ląstelėse išskirtose iš sergančiųjų, bei ksenograftuose, vertinant jų dauginimosi, apoptozės, signalų perdavimo ir epigenetinius mechanizmus. Manome, kad vėžio heterogeniškumo prigimties ir EMT reguliuojančių mechanizmų išaiškinimas padės atskleisti naujus terapinius taikinius, efektyvias epigenetinių vaistų kombinacijas ir su minimaliais pašaliniais efektais bei užkirs kelią vėžio atsinaujinimui.