Finansavimas

Pagal Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės strategiją, Elgesio taisykles ES valstybėms narėms, dalyvaujančioms gynybos pirkimuose, taip pat pagal I ir II ES kolonas, ES yra nusistačiusi gynybos industrijoje vykdyti atvirą, konkurencingą politiką ir sudaryti sąlygas bendradarbiavimui su išorės valstybėmis partnerėmis. Vis dėlto, sukūrus Europos Gynybos Fondą, jo rėmuose – Europos Gynybos Pramonės Plėtros Programą, taip pat tokius įrankius kaip PESCO bei Pajėgumų Plėtojimo Planą, ES sudaro sąlygas didesniam protekcionizmui vystytis. Šis protekcionizmas pirmiausiai gali būti aktualus didžiajai daliai senosios Europos valstybių – Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Belgijai, taip pat Šiaurės valstybei Švedijai – toms, kurios turi didžiausias gynybos industrijas ES ir kurioms ES protekcionizmas atneštų daugiau naudos nei tarptautinis konkurencingumas ir rinkos atvirumas. Iš čia kyla paradoksas, jog nors ES gairėse numatytas konkurencingumo gynybos industrijoje skatinimas, dabartinės gynybos ir saugumo priemonės galimai įgalina ES valstybes nares vykdyti protekcionistinę industrijos politiką, kuri yra galimai nepalanki mažas gynybos industrijas turinčioms ES narėms, ypač turinčioms glaudžius saugumo ir gynybos santykius su trečiosiomis šalimis. Projekto „ES gynybos industrija: tarp protekcionizmo ir konkurencingumo. Lietuvos galimybės protekcionuojamame sektoriuje" pagrindinis tikslas - ištyrus Europos Sąjungos gynybos industrijos nuostatus ES lygmeniu bei didžiausias gynybos industrijas turinčių ES valstybių narių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos ir Švedijos nacionalinius gynybos industrijos ir jos finansavimo nuostatus, įvardinti ES gynybos industrijos politikos ir nacionalinių politikų suderinamumo problemas bei pagal šią informaciją bei įvertinus įgyvendinamas Lietuvoje iniciatyvas ir vykdomą politiką pateikti rekomendacijas Lietuvos gynybos industrijos politikai vystyti.