Finansavimas

Pagrindinė mokslinio tyrimo idėja yra išanalizuoti dvišalius pinigų ir fiskalinės politikos ryšius euro zonoje prieš ir po Covid-19 pandemijos. Precedento neturintis euro zonos valstybių ir kitų išsivysčiusių ekonomikų skolų išaugimas per pastaruosius taikos dešimtmečius privertė ekonomistus iš naujo vertinti tokio padidėjimo motyvus. Šį valstybės skolos padidėjimą lydėjo pinigų politikos palūkanų normų sumažinimas iki 0% ar jam artimo lygio, taip pat nestandartinių pinigų politikos priemonių įgyvendinimas, įskaitant centrinių bankų vykdomus vyriausybių vertybinių popierių pirkimus. Covid-19 krizė lėmė reikšmingą tolesnį valstybės skolos padidėjimą, o kartu ir centrinio banko valdomo vyriausybės vertybinių popierių portfelių išaugimą. Vyriausybių ir centrinių bankų pastangos stabilizuoti ekonomiką galėjo pakeisti jų tradicines reakcijos funkcijas ir sprendimų priėmimo procesus. Taigi tyrimas išskaidytas į dvi dalis: viena orientuota į pinigų politikos reakcijos funkciją, antra - į fiskalinės politikos reakciją. Tyrime akcentuojama unikali euro zonos institucinė struktūra, t. y. homogeniškas pinigų politikos formavimas ir heterogeniškas fiskalinės politikos vykdymas tarp atskirų euro zonos šalių narių. Tyrimo rezultatai prisidės prie gilesnių žinių apie pinigų ir fiskalinės politikos sąsajas, todėl tyrimo rezultatais galės pasinaudoti akademinė visuomenė, rinkos analitikai ir dalyviai, taip pat fiskalinės ir pinigų politikos formuotojai, norintys tobulinti savo sprendimų priėmimo procesus.