Finansavimas

Siekiant mažinti oro ir aplinkos užterštumą bei stabdyti visuotinį klimato atšilimą, Europos Komisija Europos žaliuoju kursu užsibrėžė iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio. Žaliojo kurso veiksmų planas apima ir „Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti“, kurioje teigiama, kad chemijos pramonė yra vienas labiausiai taršių bei energijai ir ištekliams imlių sektorių, todėl reikalingos naujos, aplinką tausojančios ir ekonomiškai efektyvios technologijos. Jų kūrimas neatsiejamas nuo atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo. Dirbtinė fotosintezė, kuri šviesos energiją konvertuoja į cheminę, yra perspektyvi technologija, pritraukianti vis daugiau dėmesio. Vienas plačiausiai tiriamų dirbtinės fotosintezės procesų - fotoelektrocheminis (FEC) vandens skaidymas tvariai vandenilio gamybai, tačiau neseniai parodyta, kad šis metodas gali būti taikomas ir kitų vertingų cheminių medžiagų, pvz. stiprių oksidatorių (HClO, H2O2, H2S2O8 ir ) sintezėje. Šio projekto tikslas – ištirti dirbtinės fotosintezės procesus, vykstančius ant volframo (VI) oksido bei bismuto (III) vanadato fotoelektrodų chloridiniuose ir sulfatiniuose tirpaluose bei nustatyti faktorius, kurie įtakoja FEC hipochlorito bei persulfato sintezės našumą. Šie junginiai yra naudojami dezinfekcijai, todėl jų poreikis nuolatos auga, o ypač Covid-19 pandemijos akivaizdoje. Projekto metu bus vykdomos veiklos, susijusios su WO3 ir BiVO4 plonų sluoksnių formavimu, jų charakterizavimu. Pasitelkiant elektrocheminius metodus bus siekiama įvertinti sistemos efektyvumą, bei nustatyti faktorius, kurie įtakoja fotoelektrocheminės hipochlorito bei persulfato sintezės našumą. Šie tyrimai sukurs pridėtinę vertę moksliniu ir praktiniu požiūriu, kadangi įgytos žinios leis plėtoti sistemas, kurios galėtų būti pritaikomos baseinų ar geriamojo vandens dezinfekavimui, organinių medžiagų skaidymui, fotoelektrocheminių reaktorių kūrimui, švariai ir tvariai elektrosintezei.