Finansavimas

Šiuo projektu bus siekiama parengti motyvuotą ir kompetentingą jaunąjį mokslininką, kuris ilgainiui galėtų prisidėti prie universiteto mokslinės veiklos plėtros ateityje. Praktikantas bus mokomas kaip išsikelti hipotezę, suplanuoti, organizuoti ir atlikti tyrimą, apdoroti, išanalizuoti, interpretuoti duomenis bei pateikti galutines išvadas. Šiuos įgūdžius, jis galės panaudoti magistro ar doktorantūros studijų veikloje ar darbo praktikoje. „Galvos vėsinimo poveikis neuroraumeninei funkcijai, atliekant tris skirtingas izometrinio krūvio strategijas, išsėtine skleroze sergantiems asmenims"Lietuvoje išsėtinės sklerozės liga serga apie 2,600 žmonių (Kizlaitienė et al., 2008). Vienas iš keturių sergančiųjų tikina, kad didžiausias neigiamas simptomas yra nuovargis (Tecchio et al., 2016). Žinoma, fizinis aktyvumas padidina vidinę kūno temperatūrą, ko pasėkoje pasireiškia nuovargis (van Kessel et al., 2016). Nustatyta, kad vėsinimas reikšmingai sumažina nuovargio simptomus (Özkan Tuncay et al., 2017). R. M. Enoka ir J. Duchateau (2008) teigimu nuovargio atsiradimo mechanizmas labai priklauso nuo užduoties specifiškumo ir intensyvumo. Aukšto intensyvumo krūviai smegenyse ir skeleto raumenyse sukelia metabolinį stresą (Beaumont, 1979), sumažina smegenų žievės priekinės skilties beta bangų aktyvumą, padidina dopamino (Skriver et al., 2014), prolaktino (Vega et al. 2012), kortizolio (Hill et al., 2008) koncentraciją, ko pasėkoje pablogėja motorinės užduoties atlikimas. Priešingą efektą sukelia vidutinio intensyvumo krūviai (Brummer et al., 2011). Visgi, lieka neaišku, kaip galvos ir kaklo srities vėsinimas įtakoja centrinio ir periferinio nuovargio atsiradimą bei patiriamą stresą, atliekant tris skirtingus vidutinio intensyvumo izometrinio krūvio strategijas. Mūsų tyrimas turėtų praplėsti žinias apie galvos vėsinimo metodikos efektyvumą, bei suteiktų naujų duomenų apie specifinių krūvių taikymo galimybes, išsėtine skleroze sergantiems asmenims.