Finansavimas

Hipofizės adenoma - labiausiai paplitęs hipofizės gerybinis navikas, kuris sudaro nuo 10 iki 15 proc. visos kaukolės masės. Naujausi Europoje atlikti tyrimai parodė, kad kliniškai reikšmingų adenomų paplitimas yra maždaug 1:1000. Hipofizės adenomų paplitimas didėja su amžiumi (Lim C.T. ir Korbonits M. 2018). Hipofizės adenomos skirstomos pagal pirminę ląstelių kilmę ir išskiriamų hormonų tipą. Navikai, taip pat, skirstomi į kategorijas pagal dydį. Jei navikas yra 10 mm ar didesnis, laikomas makroadenoma, mažesnis nei 10 mm – mikroadenoma. Mikroadenomos yra dažnesnės nei makroadenomos (57,4 proc., vs. 42,6 proc.) (Lake M.G., ir kt. 2013). Dėl šių navikų būdingo sudėtingumo, jų gydymui reikia taikyti skirtingą terapiją (Iglesias P. ir kt. 2018). Siekiant padidinti pacientų išgyvenamumo galimybes, pravartu ieškoti naujų molekulinių biologinių žymenų (Jafari A., ir kt. 2013). Molekuliniai biologiniai žymenys – biologinių, patologinių procesų ir farmakologinio atsako molekuliniai indikatoriai, kurie gali suteikti naudingą informaciją diagnozuojant ligą bei jos prognozei (Khurshid Z., ir kt. 2018). Šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti molekulinius žymenis, reikšmingus ligos eigai prognozuoti pacientams, sergantiems hipofizės adenoma. Kadangi nagrinėjant navikinių procesų patogenezę vis daugiau dėmesio skiriama genetinių mechanizmų tyrimams. Taigi, šiame moksliname tyrime bus siekiama nustatyti molekulinių žymenų sąsajas su hipofizės adenomos išsivystymu.