Finansavimas

Projektu, pasitelkus skaitmeninės humanistikos ir GIS prieigas, siekiama sukurti geoistorinio pasakojimo modelį (platesnį taikymą turintį prototipą), tinkantį sisteminti, analizuoti ir vizualizuoti ankstyvųjų naujųjų laikų istorinius šaltinius. Pagrindiniu tyrimo šaltiniu pasirinktas archyvinių rankraštinių dokumentų masyvas, pristatantis XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) infrastruktūrą, jos kokybines ir kiekybines charakteristikas, infrastruktūros objektų naudojimą, skirtingoms gyventojų socialinėms grupėms vykdant ekonomines veiklas. Tyrimu siekiama pademonstruoti skaitmeninės humanistikos teikiamas galimybes tyrinėti ir naujai perskaityti istorinius archyvinius šaltinius bei analizuoti erdvinius ekonominės veiklos skirtingose LDK teritorijose modelius, tikrinti esamas išvadas ir kelti platų spektrą klausimų, susijusių su urbanistine ir neurbanizuotų vietovių infrastruktūra, gyventojų ekonominėmis veiklomis, konkurencija, asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo schemomis, lokalia ir kasdienybės istorija. Pažangių tyrimo metodų įsisavinimas ir jų taikymas suteikia galimybę tarptautinės tarpdisciplininės tyrimų grupės tyrėjams formuoti naują kryptį istorijos moksle, o jų taikymas, analizuojant masinius duomenis, tikimasi, taps postūmiu plėtoti Lietuvoje nevykdomus LDK laikotarpio ekonomikos tyrimus. Atsižvelgiant į dabartinę GIS taikymo istorijos tyrimuose būklę, šiuo projektu siekiama sukurti inovatyvią prieigą geo-istorinių naratyvų analizei ir kartu įnešti svarų indėlį į Lietuvos istorijos, istorinės geografijos bei erdvės tyrimų sritis. Šiuo tyrimu siekiama tiek tyrėjams, tiek platesnei visuomenei suteikti modelį, kurį būtų galima pritaikyti tyrinėjant kitus istorinius ir geografinius kontekstus.