Finansavimas

Pagrindinis tyrimo tikslas – atskleisti geografijos mokytojų požiūrį į integruoto mokymo ir mokymosi naudą bendrojo ugdymo mokyklose. Ir iškelti uždaviniai: nustatyti geografijos mokytojų požiūrį į pamokų integravimo galimybes su kitais dalykais, išskirti integruotų pamokų privalumus, trukumus bei šiose pamokose taikomus metodus, įvertinti mokytojų požiūrį į integruotų geografijos pamokų mokymo(si) rezultatų kaitą. Geografija yra viena iš integraliausių mokomųjų dalykų, todėl integruotos geografijos pamokos dažniausiai yra sėkmingos, dėl geografijos integralumo su kitomis pamokomis ypač istorija, informatika ir ekonomika. Tačiau pasitelkus kūrybingumą galima pravesti mokiniams puikias integruotas geografijos pamokas ir su kitais dalykais. Geografijos specifiškumas slypi tame, kad ji susideda iš dviejų didelių blokų: gamtinės ir visuomeninės, todėl integruotų pamokų metu atskiri mokomieji dalykai suteikia mokiniams daug teorinių ir praktinių žinių, ugdo gebėjimus ir bendrąsias komeptencijas. Integruoti geografiją galima su visais dalykais, nes plati mokslo sritis apima daugumą mokomųjų dalykų nuo socialinių (istorija, ekonomika) iki gamtinių (biologija, fizika, chemija). Geografijos mokytojai remiantis savo darbo patirtimi integruotas pamokas vertina geriau nei vidutiniškai, nors pravedamų pamokų skaičius yra tik 2-3 per mokslo metus. Šių pamokų metu mokytojai siekia perteikti, ne tik teorines žinias, bet ir ugdyti gebėjimus ir kompetencijas. Dažniausiai naudojamas integracijos modelis – integruojant į vieną dalyką. Geografijos mokytojų patirtis atskleidė, kad geriausiai integruoti su ekonomika, istorija, informatika, o sunkiausia su biologija ir fizika. Geografijos mokytojai integruotose pamokose naudoja įvairius pamokus tipus: naujos medžiagos, kartojimo, o dažniausiai naudojami metodai – darbas grupėse ir porose.