Finansavimas

Giliai slūgsančiuose karbonatuose tektoniniai lūžiai ir plyšiai sudaro pagrindinius kanalus geoterminio tirpalo tėkmei, kuris tekėdamas gali juos dar labiau praplatinti, suformuodamas karstus. Esant tam tikroms sąlygoms, dėl mineralų cheminio reaktyvumo ir tirpalo prisotinimo šie kanalai gali pilnai ar dalinai užsidaryti dėl mineralų precipitacijos. Randami pavyzdžiai, kuomet hidroterminiai procesai, tokie kaip uolienos tirpimas, dolomitizacija, perkristalizavimas, silicinimas, termocheminė sulfatų redukcija sukuria antrinę porų sistemą, kurios pakanka palaikyti našų georesursų telkinį. Tokių procesų evoliucija ir jų poveikis geoterminės sistemos tirpalų skvarbumui giliuose karbonatų telkiniuose yra menkai suprantamas, todėl sunku įvertinti šių geoterminių sistemų tvarumą ir ilgaamžiškumą. Šiame projekte bus tiriamos kelios natūralių fosilinių geoterminių sistemų atodangos Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, kur karštosios hidroterminės srovės tekėjo pro atviras tektoninių lūžių zonas ilgus periodus, suformuodamos įvairius hidroterminius produktus: antrines poras, karstus, brecijas, skarnas, metalų ar mineralų precipitacijas. Bus analizuojamas šių produktų poveikis sistemos pralaidumui lyginant su gretima esančiomis, tektoniškai bei hidrotermiškai nepaveiktomis uolienomis. Šis projektas padės numatyti problemas, su kuriomis galima susidurti eksploatuojant tokius telkinius geoterminės energijos/šilumos išgavimo tikslais bei atsakyti į klausimą: ar karbonatinės uolienos Lietuvoje ir kituose analogiškuose telkiniuose sudarytų tinkamų hidraulinių savybių telkinius, ir ar yra kokių nors būdų padidinti/palaikyti tinkamą telkinio pralaidumą tokios geoterminės sistemos veikimo metu? Geoterminio potencialo tyrimai dabar ypatingai svarbūs norint iki 2050 pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, nes atsinaujinanti energija, gaunama iš geoterminės šilumos, turi perspektyvų patenkinti didelę Lietuvos energijos poreikio dalį dėl PV Lietuvoje esančios geoterminės anomalijos.