Finansavimas

Planuojamo projekto paskirtis – tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinį mokslinį tyrimą. Tyrimo tikslas – atlikti retorinę viešojo COVID-19 diskurso analizę, atskleisiančią grėsmės suvoktis visuomenėje.2020 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjus COVID-19 pandemijai, dominuojančias pozicijas medijose užėmė grėsmės retorika: įžodinta ir įvaizdinta viruso grėsmė. Intensyvūs verbaliniai ir vizualieji diskursai įtraukė visuomenę į nepertraukiamą nerimo transliaciją. Negatyvi informacija tapo viešosios komunikacijos norma, lėmusia komunikacinį nuovargį, temdantį racionalų aplinkybių vertinimą. Šiame kontekste itin aktualūs krizių komunikacijos tyrimai. Viena iš galimų tokio tyrimo prieigų – retorinė diskurso analizė. Tiriamoji medžiaga – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose publikuoti komentarai po informaciniais su COVID-19 susijusiais straipsniais. Tiriamasis uždavinys: identifikuoti ir išanalizuoti būdinguosius diskurso retorinius dėmenis: a) ištirti dominuojančius loginius ir retorinius topus viešajame COVID-19 diskurse; b) išanalizuoti grėsmės įžodinimą – retorinius ir eristinius argumentus.Tyrimo naujumas siejamas su tiriamuoju objektu. Krizių komunikacijos tyrimas retoriniu aspektu yra novatoriška prieiga, dar neaptartas viešojo COVID-19 diskurso aspektas. Tiriamoji medžiaga bus analizuojama pasitelkus retorinės analizės metodą, leidžiantį išskirti ir retorinėmis kategorijomis apibrėžti būdinguosius retorinių apeliacijų modelius. Retorinės analizė bus papildyta nukreipiamąja turinio analize, taip pat socialinės semiotikos prieiga, padėsiančia atskleisti, socialinių kontekstų įtakas grėsmės retorikos formavimui(si) ir jos percepcijai.Tyrimo rezultatai – nustatytos dominuojančios retorinės topikos schemos ir tipiniai retorinio argumentavimo modeliai – atskleistų grėsmės suvokties dėsningumus, padėtų eliminuoti komunikacijos trikdžius bei pasirinkti paveikias komunikavimo strategijas.